Destiny

Tęsinys. Nebeturiu minčių, nieko išvis, tai malu ššš aš čia

-Kas čia per pokštai? – pasiutau. –iš pradžių lėkimas nuo skardžio, o dabar pažintis su jumis..Kažkoks balaganas.
-Nurimk, juk Jenn tik juokauja. – dėstė Tedas. –Jenn, tu juk tik juokauji? – kažkokiu keistu žvilgsniu jis nužvelgė Jenn.
-O taip, tik juokauju. – visiškai neįtikanamai atsakė.
-Gerai, tai gal aš jau eisiu.. – tariau.
-Kur? – choru tarė keistoji porelė.
-Kur, kur, ieškoti pagalbos, nes kaip matau čia jos nesulauksiu.
-Niekur tu neisi. – pagaliau pasirodė ir Gastonas.
-Eisiu. – pasukau link išėjimo.
-O, ne, tu niekur neisi. – kelią užstojo Gastonas.
-Ko tau reikia? Ne gana to, kad padrei avariją ir vos manęs neužmušei, ko dar nori? – ganėtinai ramiai paklausiau.
Gastonas nusijuokė.
-Jokios avarijos nebuvo.
-Aha, tai ten mes tik šiaip skirdom nuo skardžio? – ironiškai tariau.
-Viskas buvo suplanuota. – pasakė Jenn.
-Nesikišk. – pasakė Gastonas ir Jenn kaip mat užsičiaupė.
-Kas buvo suplanuota? – nieko nesupratau.
-Skrydis. – laimingas tarė Gastonas.
-Tu visiškai išprotėjai. – tariau be emocijų. – Klausyk, aš einu, nesiruošiu būti tavo iškrypusių žaidimų žaisliuku. – pastūmiau Gastoną.
-Tai, kad jau esi jų dalis. – kuo ramiausiai tarė.
-Dieve, Gastonai, po velnių!
-Apsispręsk, ar Dievas ar Gastonas.- jis šaipėsi.
-Rimtai, kas tau darosi ir ko tu nori? Nieko nesuprantu.
-Laikui bėgant suprasi, visi supranta. – pasakė jis. –Argi ne taip, Jenn, Tedai? – klausiamai pažiūrėjo į porelę.
-Ankščiau ar vėliau supranta. – pabaigė Jenn.
-Ką supranta? – nuoširdžiai nieko nesupratau.
-Juk aiškiai buvo pasakytas, vėliau suprasi. – Gastonas tiesiog rėkė.
-Man reikia į filmavimus. Mums reikia į filmavimus. – bandžiau aiškint.
-Mums ten nereikia.
-Kaip tai?
-Paskambinau Cris, ji suprato, kodėl turiu likt su tavim.
-Ką? Ką tu jai pasakei?
-Ką ir turėjau pasakyti, kad tau pašlijo nervai, dėja, tu nušalinta nuo filmavimų, kaip ir aš. Nieko. Nieko.
-Tu nesveikas.
-Jam visi taip sako. – įsikšo ir vėl Jenn. – Dėja, jis čia sveikiausias iš visų.

Myliu šį ff ;D
Jis tooooks twiligtiškas ;DD
Todėl noriu darrrrrrrr

Blemba, aš vėl neturiu žodžiu.
Viskas taip paslaptinga, nu ir viskas nerealiai, tik kad tęsiniai neilgėja Tikiuos, kad kadanors pailgės
Ir šiaip kartais įvairiose istorijose būna, kad bandau spėlioti arba numanau kas bus toliau, o čia tai neįmanoma
Noriu dar ;D

Oo kaip čia viskas įdomiai...
Šiaip labai labai twilightiškas
Man labai patiko šita frafė

Citata :

Apsispręsk, ar Dievas ar Gastonas

Ačiū, patinka man jūsų komentarai ;DD

Citata :

Ir šiaip kartais įvairiose istorijose būna, kad bandau spėlioti arba numanau kas bus toliau, o čia tai neįmanoma

Neįmanoma, nes aš pati nežinau kaip kas bus
Dėkui

Tęsinys. Neilgas toks, ilgas neišėjo.


-Jenn, užsičiaupk. – nutildė ją Gastonas.
-Jenn, einam. – pasakė Tedas.
-Niekur aš neisiu, juk ne kiekvieną dieną gali pamatyt tokią komediją.
-Jenn. – Suurzgė Gastonas.
-Gerai jau gerai einu aš iš čia. – mergina su vaikinu pasišalino.
-Dabar galėsim pakalbėt normaliai. – pasakė Gastnas. – Tau nieko neatsitiko? – jau draugišku balsu prakalbo, bet aš nusprendžiau tylėti ir su juo nekalbėti.
-Tau nieko neatsitiko? – dar kartą paklausė. Nieko neatsakiau. O jis supyko, bet laikėsi.
-Nori arbatos? – vėl klausė. – Ak, taip, arbatos tu nemėgsti, tai kakavos su pienu? Taip? – klausiamai pasižiūrėjo. Linktelėjau.
Po penkiolikos minučių jau gėrėm kakavas. Gastonas kažką man kalbėjo, tačiau aš jo nesiklausiau, tiesiog mąsčiau apie viską. Kodėl aš čia, kodėl jis taip elgiasi, ką aš jam padariau? Bet nesupratau nieko, negalėjau rasti atsakymų. Juk jis pats sakė, kad nepyksta dėl tų narkotikų ir kad aš nekalta, bet tuomet kodėl jis taip elgiasi? Kas jam iš to? Mano mintis ir ginčus mintyse, nutraukė Gastonas.
-Tai klausk jau, matau, kad turi man galybę klausimų, galbūt atsakysiu į kai ką.
Keista, pats siūlo klausinėti...Keista..
-Kodėl aš čia? Ką aš tau padariau? Kas tau iš to? Kas tas Tedas su Jenn tau? – išpyškinau.
-Oho, kiek daug klausimų vienu metu. Tu ką, tikiesi gauti visus atsakymus? – ironiškai paklausė.
-Klausyk, tai tu čia liepei man klausti kas domina, tai aš ir klausiu. –atsakiau. –Ir keisk balso tonaciją, ironijos man čia nereikia.
Jis nusijuokė.
-Pagal idėją, tai čia aš tau aikšint turėčiau, o ne tu man.
-Kokia esu tokia, nieko nepakeisi.
-Pakeist galima viską.
Mūsų bereikšmį pokalbį nutraukė vyras atėjęs į virtuvę.
-Gastonas, sveikas. – pasisveikino vyriškis. – O kas ji? – klausiamai pažvelgė į mane.
-Sveikas Bill‘ai. Čia Viola. – pasimetė. –Brenda, tai yra Brenda.
-Sveika ViBrenda. – maloniai pasisveikino. –Aš Bill‘as, Gastono dėdė.
-Sveiki. – atsainiai pasisveikinau.
-Jau vėlu, tau reikia eit miegot. – sukomandavo Gastonas man, aiškiai supratau, kad turiu juos palikti vienus.
-Jenn. – Sušuko Gastonas.
-Ko? – labai greitai pasirodė Jenn.
-Nuvesk ją į JOS kambarį. – yapč pabrėžė jos.
-Tuojaus. Einam. – sukomandavo Jenn.
Neturėjau pasirinkimo, nuėjau su ja. Atėjusi į kambarį apšalau, tikrąja to žodžio prasme, kambarys buvo pilnas kažkokios merginos nuotraukų, kas keisčiausia ten lyg buvau aš bet ne aš. Nustėrau.

Nu, tu taip moki intriguot, aš jau savam kaily nebesitveriu kai skaitau
Ir dar taip greit parašei, kad aš taip mokėčiau
Aš tikiuosi, kad kadanors ta intriga išsispręs, nes kuo toliau, tuo dar labiau man viskas suneaiškėja
Žodžiu, galėtum ir dar vieną parašyt, nes šitas jau toOOooks trumpas, kad prašyte prašaisi rašyt iš karto po du

Pas mane worde atrodo labai ilgas, tad apie kitą net nesvajok ;DD
Čia faktas, kad kada nors išsispręs, gale tikriausiai

Worde visada ilgi atrodo, nes wordas yra sukčius

ooooo čia nerealuuuu
Myliu šį ff
Žiauri intrigaaa

Nee, wordas geras daiktukas ;DD
Dėkui Case ;D

Bet rimtai wordas kažkoks nesveikas, nes ir man visada ilgi atrodo.
O apie patį ff tai aš jį myliu.
Nu nerealus tiesiog...
Nors mane truputį pradeda erzint tai, kad taip ilgai tu viską tempi, nieko neparašai ir aš nieko nesuprantu. O dar sakai, kad mano be veiksmo...
Dar dar dar!

Man kitaip neišeina ;DD
Ačiū.

Tęsinukas, toks neilgas

Nustėrau. Nieko nelaukusi ėmiau kamantinėti Jenn.
-Kieno čia nuotraukos? – su nuostaba paklausiau, o ji šypsojosi, tokia keista šypsena.
-Violos. – paslaptingai šypsojosi Jenn.
-Kokios dar Violos, kodėl ji tokia panaši į mane? – nieko nesupranta, eilinį kartą.
-O tu manai, kad tik panaši? – keistai paklausė. – Na labanakt. –tai pasakiusi išėjo palikdama mane su krūva neatsakytų klausimų.
Aš nebūčiau aš, jeigu nesugalvočiau kaip viską išsiaiškinti. Nieko nelaukusi ėmiau kuisti kambarį, kažko ieškojau, kažkokios užuominos tačiau neradau nieko. Apžiūrėjau viską išskyrus drabužių spintą. Nedelsdama pasukau link spintos, atidariau ją. Spinta buvo pilna drabužių, seniai nebemadingų bet tokių gražių. Mane jie sužavėjo, ypač toks žalias megztukas su sagom, toks mielas. Nejučiomis apsirengiau jį.
-Taigi, nieko čia neradau..Reikia eit apžiūrėt namus. – garsiai mąsčiau. Po kelių dvejonių akimirkų paskukau link durų, atidariau jas, pasižiūrėjau ar nieko koridoriui nėra. Nieko nebuvo, pasisekė. Pasukau link laiptų, pradėjusi lipti išgirdau Gastono ir Bill‘o pokalbį.
-Kada jai pasakysi? – tarė Bill‘as.
-Nežinau, galbūt niekada. – mįslingai atsakė Gastonas.
-Gastonai, taip juk negalima, ji juk vis dėl to turi teisę žinoti. – tęsė Bill‘as.
-Neturi. – kategoriškai atsakė.
-Kodėl? Kodėl tu taip elgiesi? Aš nesuprantu. Pirmiausia tas incidentas su narkotikais, vėliau tas cirkas su mašina, dabar įkalinimas name..Kas bus toliau? Juk pats žinai, kad ji to nenusipelnė.
-Koks dar įkalinimas? – nustebo. – Juk čia jos namai.
-Bet ji to nežino...Kol kas. – Tarė Bill‘as.
Nieko nesupratau. Jie kalbėjo apie kažką, bet nieko tikslaus nepasakė. Susinervinau, taigi įsitaisiau patogiau ant laiptų ir tęsiau savo pasiklausymą.
-Ir ką gi čia veiki? – pasigirdo balsas už manęs.
-Fu, Tedd‘ai, išgąsdinai. – tyliai tariau.
-Einam. – pasakė vaikinas, nesipriešinau, pasukom į mano kambarį. Vėl.
-Ką ten veikei? – paklausė Tedd‘as nervingu balsu.
-Klausiausi. – lyg niekur nieko atsakiau.
-Tai tą aš mačiau, bet ką tikėjaisi išgirst?
-Tiesą.
-Kokią tiesą? – bandė vaidinti.
-Tą, apie Violą.
Tedd‘as tylėjo.
-Tai neatsakysi man? – supykau.
-Viskam savas laikas. – tyla. – Išalkai? –lyg niekur nieko paklausė.
-Truputį. – atsakiau.
-Sausainių ir kakavos? – linksmai paklausė.
-Ir ledų. – linksmai atsakiau.
-Kaip visada. – Tedd‘as plačiai nusišypsojo ir išėjo, tik šį kartą užrakino duris.
-Kaip visada? – tyliai sau tariau. –Ei, tai gal duris atrakinsit? – surikau. Po kelių akimirkų pasigirdo rakinamų durų garsas.
-Kas atsitiko? – sunerimęs paklausė Gastonas.
-Mane užrakino! – pasiskundžiau.
-Nereikėjo klausytis svetimų pokalbių. – tėviškai tarė.
-Kai pokalbis susijęs su manimi, tai ne svetimas pokalbis. – tariau.
-Iš ko sprendi, kad susijęs?
-Iš visko.
-Tu pavargus. Labanakt. – tai taręs išėjo.
-Na bet ir keisti žmonės. – tyliai pasakiau.

Pagaliaaaaaaau ;DD
Man patiko.
Db jau kažką supratau
Norėtai DAR ;DDD

Ne nu, aš neturiu žodžių išsireikšt
Kaip tu taip išmąstai, a? Jau taip intrijuoja, kad net nežinau
Taip įsijaučiu į skaitymą, o tuoj pat ir baigias tęsinys Nu, bet šiaip ar taip man beprooootiškai patiko

Ne nu bet šitas ff tikrai labaia labai neša į twilight. Dabar betrūksta, kad ji sužinotų, kad yra vampyrė, vilkolakė, ateivė ar dar kas.
Bet šiaip man labai patiko!
Tik kad labai jau trumpi tie tesiniai...

Casė, jėėė, supratai
Mistė, ką išmąstau? nėr čia ką mastyt, rašau belenką ;DD (serialų įtaka )
Bubble, net nepagalvojau apie vilkolakius ar vampyrus, teks nuvilt tave Ką jau padarysi, ilgi nesigauna.
Dėkui

O tai gerai - nenuvilsi manęs, o kaip tik geriau, nes mane twilight erzina jau.

Twilight erzina? aš šokiruota ;D

Jo. Mane nervinas viskas, kas daug kam patinka. Nesigilink, aš keista debilė.;D

Labai painus tęsinys, mano manymu. Žodžiu, viskas atrodo taip kvailai ir banaliai, bei muiliškai, bet kitaip neišėjo, tad Paslaptys beveik atskleistos

Po pusvalandžio sulaukiau savo kakavos su ledais ir sausainių. Kaip būtų keista, juos man atnešė ne Tedd'as ir ne Gastonas, ačiū Dievui ir ne Jenn. Taip, tai buvo Bill’as. Bill’as atrodė keistokas, bet šiaip man jis patinka, jis toks mielas ir atrodo geraširdis.
-Tavo užkandis. – linksmai tarė įėjęs.
-O, ačiū. – atsakiau šypsena
-Na, kaip jautiesi? – kažkaip ne į temą paklausė.
-Jei nekreipiant dėmesio į tai, jog esu čia uždaryta ir dar turiu kęsti Gastono kvailystes, gana neblogai.
Bill’as nusišypsojo.
-Ech, toks jau tas Gastonas. Pasakysiu tik tiek, jis geras žmogus, tikrai geras ir jis tave my… - nebaigė sakinio.
-Myli? Cha! – nusijuokiau.
-Myli. – ramiai atsakė.
-Kai žmogus myli, tikrai nesielgia taip kaip jis. Neketina nužudyti mylimo žmogaus, neapšaukia silpnaprote, nesugadina karjeros. Mylintys žmonės neskaudina savo mylimųjų, visa tai Gastonui netinka, jis žiaurus, žiauriai elgiasi, jis ne žmogus! Jis neturi jausmų. – su netikėta panieka pasakiau.
Bill’as buvo pritrenktas ,visa tai matėsi iš jo veido mimikos.
-Hm.. Turi suprasti, kad jis daug išgyveno, jis nebemoka elgtis kitaip, tokios aplinkybės..
Apsimečiau, kad nieko negirdžiu.
-Kas ta Viola? – paklausiau.
-Mergina. – atsakė.
-Kieno čia nuotraukos ? – parodžiau į sienas apkabinėtas jos nuotraukomis.
-Viola.
-Kodėl ji panaši į mane? – paklausiau.
-Nes ji, tai tu. – ramiai atsakė.
-Gana juokauti, man tokie juokai nepatinka, aš noriu tiesos.
-Sakau tau tiesą.
-Kaip aš galiu būti Brenda ir Viola? Kas čia per nesąmonė. ?
-Paprastai. Pasakyk, prisimeni viską savo gyvenime?
Nusijuokiau. Kuo toliau tuo labiau jis nusišneka.
-Žinoma. – atsakiau.
-Tai pasakyk kiek tau metų?
-Na atrodo 20. – šypsodamasi atsakiau.
-Tu tuo tikra?
-Tai žinoma. Nesuprantu aš šitų kvailų klausimų esmės! – surikau.
-Jis buvo teisus, tu dar nepasiruošus. – jis pasuko link durų.
-Stok. – ramiai pasakiau. – Klok visą tiesą.
-Gerai. Pradėsiu nuo pat pradžių. Prašau, nepertrauk manęs.
-Gerai.
-Pirma, būdama septyniolikos metų ištekėjai už Gastono, dvejus metu judu gyvenote čia, šiuose namuose, vėliau įvyko nemalonus dalykas, tu įklimpai į narkotikus, tavo tėvai sužinojo ir pasiėmė tave pas save, kadangi pagal tuometinius įstatymus buvai nepilnametė. – jis padarė pauzę. – Tėvai tave uždarė į reabilitacijos centrą, ten tave ištiko koma, prabuvai komoje pusmetį, pabudusi nieko neprisiminei, visa tai buvo labai palanku tavo tėvams, kadangi tu neprisiminei Gastono ir jūsų gyvenimo, tad tėvai tave pajaunino ir tave padarė penkiolikmete. Žinau skamba keistai ir labai juokingai, bet taip tikrai buvo. Po komos gyvenai kaip visada, pradėjai filmuotis PF, kadangi apie jūsų vedybas spauda nežinojo, faktiškai mažai kas žinojo, todėl tu tiesos nežinojai. Taigi, tau dabar ne 20, o 22metai. – jis baigė. –Gali paklausti ko nori.
Mane ištiko šokas. Negalėjau patikėti, kad visa tai nutiko man, juk tikrai buvau komoje, bet juk patekau į avariją...
-Tai netiesa. – isteriškai tariau.
-Reikia įrodymų?
-Taip.
-Gerai. – tarė Bill‘as ir iš kišenės išsitraukė Gastono pasą, kuriame buvo parašyta: vedęs Violą Brenda Asnicar. Buvau apšalus.
-Tai mano pagrindinis vardas buvo Viola, ar kaip?-nesupratau.
-Supranti, kai judu susipažinot, Gastonas iš kažkur ištraukė,kad tu Viola, tad jis visad taip manė, vėliau, kai pradėjote santykius savo, tu pasikeitei savo vardą į Viola Brenda,dėl Gastono. – linksmai tarė.
-Mat, kaip. – tik tiek tepasakė. – Bet kodėl Gastonas manęs nepasiėmė kai pabudau iš komos? – nesupratau ir pykau.
-Tavo tėvai neleido, be to, jie apkaltino jį narkotikų laikymu ir pardavinėjimu, jis turėjo atsėdėti... – skaudžiai tarė.
-Negali būti, mano tėvai netokie. – aršiai tariau.
-Nori tikėk, nori ne. Viskas ką pasakiau yra tiesa, už tai Gastonas mane užmuš, bet turėjau papasakoti tau, o dabar einu, jei kils klausimų, klausk Gastono, jums reikia pasikalbėti. – Bill‘as išėjo.
Sėdėjau pritrenkta, nejučia išliejau kakavą, bet man buvo nesvarbu, tiesiog atsiguliau į lovą ir pradėjau verkti.

Eik tu naaaaaaaaaaaaa Aš šoke
Dabar nieko normalaus nepasakysiu, tik ko jau ko, bet šito nesitikėjau. Nors šiaip aš išvis nieko nesitikėjau ;D
Neturiu ką pasakyt, nes viskas čia ir taip nerealu
Dievinu šitą ff ;D

Kodėl šoke?
Šiaip aš irgi nesitikėjau, bet taip kažkaip netyčia viskas gavosi ;DDD
Galėjai daugiau ką pasakyt xDDD
Ačiū

Šoke, nes aš apakus (ne tiesiogine prasme XD) nuo tokio fantastiško tęsinio.
O daugiau ką pasakyt gal ir galėjau, bet nežinau ką be nuostabu, tobula, fantastiška ir t.t. ir pan.