Ilgas, bet žiauriai žiauriai žiauriai lieeeevas tęsinys
43 dalis
Rytas. Galva kaip sudaužyta,žiaurus jausmas... Vos atsikėlus nulėkiau į dušą ir apsirengiau, šį kart niekur nenorėjau veluot.
-Labas rytas-su puodeliu kavos mane pasitiko Vikas, pirmąjąme aukšte.
-Labas-nusišypsojau ir paėmiau puodelį- Vakar, kad ir nesvyravom, bet vis tiek gerai įkalėm, kad davar jau nekoks jausmas...
-Tavo tiesa...-nusijuokė- Bet mum reik, greit susiruošt ir lėkt repetuot
-Vėl?-aš atsilikus nuo pasaulio, gi šiandien pirmadienis.
-Kadangi šeštadienį nevyko repeticija, tai šiandien už šeštadienį atidirbam- nusijuokė Vikas Tu atsilikus nuo pasaulio.
-Nebambėk čia dabar nusižvengiau Duok man ką nors užvalgyt geriau
-Tuojau, ko norėtumėte Misis? Blynų, omleto, o gal kiaušinienės?
-Aš mieeelai suvalgyčiau kokį omletą-pamirksėjau akelėmis
-Už penkių minučių nusišypsojo Vikas
-Aš seksiu laiką-pažiūrėjau į telefoną,kad sužinočiau kiek laiko.
Po septynių minučių jau mėgavausi nuostabaus skonio omletu.
-Žinai,tiesa sako, kad vyrai geriausi kulinarai- prakalbėjau valgydama
-Čia komplimentas?
-O kaip tu supranti?
-Na,sakykim kaip komplimentą.
-Tai dar klausimai kyla-vėl pažvelgiau į telefoną ir vos nepaspringau paskutiniu kasneliu-Nu bleee, greičiau varom. Vėl veluosim
-Ramiau, spėsim
-Aš gi rami-tarstelėjau susinervinusi
-Jo, labai. Bet žinai kai nervinga esi, dar geriau atrodai, nei rami- čia keliavo komplimentas mano adresu
-cha cha-prapliupau kvatotis- Bet tu moki nuraminti.
-Aš jau toks- Vikas pasijautė krūtu.
-Nu karoč,varom nesėdim- greit atsistojau ir nulėkiau savo tašės.
Maždaug po pusvalandžio jau buvome rexe. Teko ištverti rytinius kamsčius, kol pavyko atvykti. Vis dėl to vėlavom...
-Atsiprašau Cris- vos įėjus į salę tariau, ir tik po to supratau,kad visi susirinkę, bet Cris nematyti.
-Jos čia nėra, ir Gastono tarė Willis
-Kas atsitiko? susirūpinau
-Nežinom... Nei ji, nei Gastonas nepasirodė. O Cris visad punktuali. Abiejų telefonai išjungti- kažkodėl lėtai raportavo Lali.
-Nesąmonė-debtelėjo Vikas Kažkas čia ne taip.
-Paskambinsiu Dalmau tariau ir išsitraukiau telefoną
-Gi pasakė, kad išjungti telefonai sumetė Vikas
-Gal jau įjungė- tetariau ir nuėjau nuošaliau
Surinkau Dalmau telefoną ir palaukiau. Turbūt skambinau penkis kartus, kai jis atsiliepė:
-Cande?
-Candela tau-tariau ir pamačiau, kaip visi su viltingom mimikom atsistojo ir priėjo prie manęs Kas yra Dalmau, simuliuoji? nusijuokiau Gi repeticija, visi sėdi kaip zombiai laukia tavęs ir Cris. Bėja, žinai kur Cris?
-Kas atsitiko? jis ir pats susirūpino Kaip čia suprasti?
-Dalmau, ar tu kvailiu patapai? Gi aiškiai sakau, Cris nėra, tavęs nėra, o dabar turi vykti REPETICIJA. Kur Cris?
-Nežinau.
-Gerai, kur tu?
-Namie.
-Tai naxui, repeticija DABAR. Kodėl po šimts neatvažiuoji?
-Atvažiuosiu nesinervink, Can.
-Candela tau, gi sakau- susinervinau Gerai, judinkis tik- padėjau ragelį, tada atsisukau į likusius Jis atvažiuos, ką man vėl Cris skambint?
Visi linktelėjo.
Skambinau Cris kokius dešimt kartų ir ji taip pat pakėlė:
-Taip?
-Cris, ar žadi į repeticiją atvykti, mum gi tavęs reikia...
-Kas,kaip,kur,kada?-suriko Cris
-Repeticija dabar, Cris jaučiausi kaip kokia kvailė
-Aaaa,taip.Atlekiu ji padėjo ragelį.
-Kas supras tą Cris...- nužvelgiau visus- Nu sėdam ir laukiam jų.
Visų nuotaika pasitaisė, turbūt sedėjom taip kokias keturiasdešimt minučių, kol beveik vienu metu atvažiavo Cris ir Gastonas.
-Aleliuja- sudejavo Eugė
-Pagaliau Cris, mes čia jau valandą laukėm net Nicas Riera subambėjo
-Gerai, repetuot-tik suriko Cris.
Repeticija vyko intensyviai bei linksmai, kaip visad. Baigusis repeticijai visi pradėjo skirstytis, kas sau.
-Ei,Can-suriko man Dalmau
-Candela-susinervinau
-Na gerai, Candela. Ačiū, kad paskambinai, būčiau neatėjęs-nusijuokė
-O kas ten tau buvo, vidurius paleido?-susijuokiau
-Ne, tiesiog ilsėjausi...
-A, su degtinės buteliu tada tikriausiai-toliau šaipiausi iš jo.
-Cande,kodėl tu taip su manim elgiesi?- vėl pradėjo senąją temą
-Candela-subambėjau
-Nekeisk temos-jis paėmė mano ranką,lyg norėdamas pasakyti, kad aš kokia beširdė
-Aš nekeičiu temos, kas tau darosi,Dalmau?
-Ei,Gastonai. Ką tu čia?-pasigirdo Viko balsas. Na Gastono padėtis ne kokia, jis paėmęs mano ranką ir atstumas tarp mūsų milimetrinis.
-Ką tu čia,Viktorijau?-suvebleno Dalmau
-Aš klausiu ką tu čia,su mano mergina darai?-patikslino Vikas
-Kalbu,nejaugi uždrausi?-ironizavo Gastonas
-Ne, nebūsiu toks debilas,kaip tu. Aš gerbiu Candę, ir pastikiu ja, bet tavim ne ramiausiai kalbėjo Viktorijus
-Kokią teisę mane debilu turi vadinti?-susinervino Dalmau
-Didelę, jei negerbi Can, tai galiu tave visaip išvadinti- toliau kalbėjo Vikas
-Rink žodžius, duxe- surėkė Gastonas
-Ei,nekurčias gi-sušnibždėjo Vikas
-O gal norėtum tokiu tapt?-Gastonas greitai prisiartino prie Viko ir dėjo jam į akį
-Tavo vietoj nebūčiau to daręs.
-Beproti-prilėkiau prie Viko- Naxui. Vikai,viskas gerai?
-Jo,sveikas,einam geriau...
-Ne,aš pasikalbėsiu su tuo-tariau rimtai
-Can...- tai buvo lyg užuomina, kad Gastonas pavojingas
-Susitvarkysiu, palauk manęs mašinoj-tariau Vikui
Vikas linktelėjo ir palydėjęs Gastona žiauriu žvilgsniu išėjo.
Atsisukau į Gastoną:
-Na ką,dabar mes pasikalbėsim...