Mes čia!

nu xDD
rašyk tik xD

Ką aš darau? Sėdžiu prie įjungto pc apsivertus veltiniais, nes rytoj man reikia atsiskaityt nuveltą tašę, kurios net nepradėjau ir dar užbaigt sagę ;DD

xD
ne nu na, čia tai giaaaaras xDD

Kąąąąąąąąąą gi,con Casius ko nors nepadarys tol visi merdės xD

Ką tik perskaičiau visą šį ff iš naujo ir nerealiai prisižvenigua,gaš dabar kaip niekad noriu tęsinio xDD

OOOOOOOOOK,db mėginsiu tai atgaivint :DDDDDDDDDDD

Ne tu viena, vaike ;]]

:DD Morališkai? Nejuokaaaauk,visi čia visapusiškai prisidės :DD

Tai ok, dabar aš rašysiu sekantį tęsinį, nes man kaip ir priklauso, o vėliau pagal senąją eilę? Įdėsiu šiandien vakare, arba ryt ryte.
O tu apie morališką palaikymą baik pokštaut ;DD

:DD Ok,pagal eilęęę :DD
Laukiu tavo tęsinio misčiaau.

Tai ok,būtinai,ir aš tą padarysiu

Džyžis, net nuotaika pakilo kai perskaičiau ;D

Reik visad čia skaityt kai nuotaika bloga,geriausias vaistas :DD

Artimiausiu metu skaitysim dažnai!

joooooooo :DD

Nu tai ką,misčiau,aš pvz tęsinio laukiu :DDDD

Aš tai irgi labai laukiu

Yes, spėjau iki fūlės parašyt.

Po vandeniu.

Casuny vis ilgiau būdama po vandeniu pradėjo gargaliuoti, žinot kaip kažkurie gyvūnai gar gar gar grrr. Į viršų kilo burbuliukai. Prieš prarasdama sąmonę, ji dar spėjo pamatyti dugne Pablą su Pittu. Tiesa, maža smulkmena: jie buvo nebegyvi. Casė dar stengėsi išsigelbėti. Bet iš to ežero niekas niekada nebeišnėrė...Paskutiniai Casės žodžiai buvo: „Ble, nei parūkyt nespėjau“.

Kažkur prie trobelės

- Tai ką mes čia dabar darysim, nebėr nei Robo, Redbulis baigės, net tas asilas Pablas žuvim pažaist užsimanė, kas dabar?- Spalvė jau buvo susierzinusi.
- Mes devintaaam danguuj, Miste, aš tave myliu, aš tave myliu, ou ou uoooou,- taip, tai buvo Gastos daina.
Mistė nieko jam nepasakiusi nuėjo prie Spalvės.
- Ėėė, žiūrėkit, o kur anie trys?- pasiteiravo Aqua su Estrella.
- Kas tokie?- tai buvo Viktorijus.
- Nu gi Casė, Pablas ir Pittas, kvaily,- savo protą demonstravo Candy.
- Tai gal pliuškenas ežerėly, kas čia juos supasys,- vieninteliui Rierai viskas buvo iš tiesų px.
- TEEEILOORAAI, TEILORAI,- plyšavo Bubblė.
- Užsikišk, nes jei ne mes, jau būtum negyva,- tarė Mistė.
- O man nerūpi, Teiloras buvo vienintelis, kuriam iš tikrųjų rūpėjau.
- Aha, kaip sultinga ir paskrudinta vištienos kulšelė su padažu ir fri bulvytėmis,- merginos ir toliau ginčijosi.
Vieninteliai du žmonės, kurie nesivaidijo ir neplyšavo buvo Torres su Torresu. Jie susitaikė ir toliau burkavo nekreipdami į nieką dėmesio. Deja, nežinojo, kad ši jų laimė ilgai netruks. Kaip ir kiti nežinojo, jog ilgai nebesiginčys.
Staiga sušnarėjo medžiai ir visi nutilo. Pasirodė ne taip jau seniai dingę vampyrai.
- Rooobai, aš žinojau, kad tu grįši,- tarė Spalvė ir puolė jam ant kaklo.
- Teeeilorai,- Bubblė padarė tą patį.
Peteris tarė lediniu balsu:
- Jacksonai, Robertai ir Teilorai, jūs merginas, o mes su Kellanu vaikinus. Viens, du, trys, puolam!
Po 1min. ir 14s. Toje vietoje liko tik penki gyvieji, jeigu galima taip pavadinti: Peteris, Robas, Teiloras, Kellanas ir Jacksonas.
______________________________________________

- Trrrrrrrrrrrrrrrrrrrr,- tai buvo žadintuvas, suskambęs 6 valandą ryto Bubblės kambaryje.
Spalvė, Casė, Mistė, Torres ir Bubblė pramerkė akis. Visos jautėsi keistai dėl tos pačios priežasties: sapnavo išties keistą ir ilgą sapną.
- Mergooos, nepatikėsit ką sapnavau,- tarė Torres.
- Net neabejoju, kad tavo sapnas neprilygs maniškiui,- pasakė Spalvė.
Tuomet visos susižvalgė ir suprato, kad įvyko kažkas keisto.
- Ar jūs...ar jūs irgi...-užsikirto Spalvė.
- Mes irgi,- tarė Mistė. – Panašu, jog sapnavom tą patį.
- Bet ar taip būna?- paklausė Bubblė.
- Būna, būna. Kažkada tėvai man pasakojo, jog abu sapnavo, kaip išskalbė mane skalbyklėje,- paaiškino Cas.


- Bet nu ir sapnas, aš buvau su Torresu, aš su Torresu, jaučiat jėgą? Bet ne šiaip buvau, mes buvom vienas kito fanai, FANAI, suprantat? O ir mano lipdukų kolekcija ten buvo kur kas didesnė. Bet omg, AŠ BUVAU SU TORRESU, aš su Torresu...
Mistė paleido Torres į galvą pagalvę.
- Aaauč, nesimušk, aš gi su Torresu buvau!
- Velniop jį, bet užtat mano Redbulio atsargos ten koookios buvo,- perėmė svaigimo misiją Spalvė.
- O aš galėjau plėšt cizas nuo tėvų nesislapstydama, - tai pasakė Casė.
- Bet jūs pamiršot super duper Bubblę, aš ten galingiausia iš visų buvau,- pasigyrė Bubblė.
- Ir bukiausia,- pridėjo Casė.
- O aš protingiausia, tai svarbiausias faktorius,- pasakė Mistė.
- Svarbiausias faktorius, kad mes ten visi mirėm,- nusijuokė Torres.
Merginos ir toliau diskutavo apie sapną. Naktį jos nakvojo Bubblės namuose. Merginos buvo geriausios draugės nuo vaikystės, kartu žaisdavo žaidimą „kas suerzins kaimynę?“, lankė tą patį darželį, mokyklą. Kuomet iš Lietuvos į Pietų Afrikos Respubliką išvyko Estrella, Aqua ir Candy, jos liko penkiese. Merginos buvo skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios. Realybėje jos buvo kiek kitokios nei sapne, nors turėjo keletą panašumų.

Spalvota, draugų vadinama Spalve, buvo vyriausia. Turėjo maniją Redbuliui, todėl nemažą dalį laiko praleisdavo tualete. Pamačiusi gražų vaikiną iškart susileisdavo. Mokėsi vidutiniškai. Mėgo žvejoti. Didžiausias laimikis – 5 cm ilgio kuoja. Turėjo nedidelį randą ant rankos po muštynių su septynmečiu pusbroliu.

Torreslando, draugų vadinama Torres, buvo Fernando Torreso maniakė. Turėjo 53 marškinėlius su jo vardu ir 15 su atvaizdu. Jos kambaryje buvo 10cm pločio kvadratėlis, kuriame matėsi tapetai. Visa kita – plakatai, jau turbūt supratote su kuo. Mokėsi gerai. Mėgdavo šnekėtis su pardavėjais, nes tada tikėdavosi gauti nuolaidų. Dažniausiai jų gauti nepasisekdavo.

Mistė, draugų vadinama lygiai taip pat. Šiek tiek prijautė 69 danguje, bet nuo aplinkinių tai slėpė. Mokėsi neblogai. Garsiai šnekėdavo autobusuose, nors šiaip balsas buvo tylus. Po to, kai būdama maža paragavo kačių ėdalo, nusprendė tapti vegetare. Iki šiol dar ja netapo.

Bubblė draugų vadinama lygiai taip pat. Keldavosi 6 valandą ryto, nes atlikdavo aerobikos pratimus. Mokėsi labai gerai, bet dažnai sumaldavo mintis. Paniškai bijojo aukščio, nors kažkada norėjo tapti gaisrininke. Kuprinėje ar rankinėje nešiojosi dujų balionėlį.

Casuny, draugų vadinama Cas, Case, Casuanija ir visaip kitaip. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Rūkė, žadėjo mesti, nes brangiai kainuoja ir reikėjo spalstytis nuo tėvų. Giliai giliai gautė simpatiją Pittui, nors viešai ant jo stumdavo, kaip tik galėdavo. Vogdavo Spalvės redbulį. Mokėsi nekaip, bet durna nebuvo.

Štai tokios šaunios, vienintelės ir nepakartojamos mūsų herojės. Išlipusios iš lovų, merginos nuėjo į Bubblės namų virtuvę užkąsti, o vėliau žadėjo skirstytis. Bubblė įjungė TV. Kažkoks reporteris iš merginoms pažįstamos vietos kalbėjo:
- Šiendien, 5val. 53min. ryto, ežero dugne buvo rasti populiaraus paauglių serialo aktorių Pedro Lanzanio ir Pablo Martinezo kūnai. Mirties aplinkybės dar nenustatytos. Vyksta kriminalinis tyrimas.
Merginos drebėdamos pažiūrėjo viena į kitą, bet pasakyti nieko neįstengė.

Kas tai buvo per sapnas? Ar išvis tai buvo sapnas? Kodėl Casė sveika, o Pablas ir Pitas mirę? O gal reporteris melavo? Kaip kiti vaikinai? Kas bus merginoms? Gal ir ne į visus klausimus, bet į dalį jų jums atsakys, atrodo, Arinachas.

Citata :

- Tai ką mes čia dabar darysim, nebėr nei Robo, Redbulis baigės, net tas asilas Pablas žuvim pažaist užsimanė, kas dabar?- Spalvė jau buvo susierzinusi.

Gerai čia visas aprašei :DDD Aš sau patikau,tokia blogiukė :DD
Bet ble,čia jau nebejuokinga,trileris kažkoks :DDDDDDDD Ką man reiks sugalvot? Net neprimetu :DDDDD

Man patiko kaip aprasei mane:DDD Jeigu butu mano valia, tai tikrai issiklijuociau visa siena Nando nuotraukom:D o del tu nuolaidu, tai mano tetis taip daro, bet ne as:DDDDDDD

Is kur pas jus tokia fantazija?

Tai vaa, matot, kaip aš jumis gerai žinau ;DD
Laukiu Cas tęsinio, nes sakė, kad jau parašė. Ir žiauriai įdomu ką.

Iškart perspėju,nieko juokingo nesitikėkit,rašiau naktį,taigi nesąmonė gavos ;DDDD Tęsiu mistės trilerį :DDDDD

Be to,trumpa. Krč,nebemoku tokių ff rašyt,bloga man :DDDDDDD


-Pala,panos,tai gal mes dar vis sapnuojam...? – pagaliau bailiai prabilo Burblė
-Ką sapnuojam? Baikit juokus,jūs čia tikit tom tv nesąmonėm,dar vienas gandas čia! – mėgino rasti paaiškinimą Mistė.
-Nu nesvarbu,neesmė,karoč,einam į mokyklą – tarė Casė.
Visos sužiuro į ją kaip į nesveiką:
-Casiau,tau viskas oukey? – paklausė spalvė.
-Pala...-Torres priėjo patikrino Cas kaktą – Nu ne,ne karšta kaip ir...
Tada Mistė priėjo prie Casės ir žiūrėjo į ją tuo žvilgsniu kokiu nužiurinėdavo kontrolierius autobuse,kai ji būdavo be bilietėlio,tokiu „mielo šunyčio žiaaaauriu“.
-Kas čia yra, TU Į MOKYKLĄ NORI?
-Nu blemba,panos,bet jūs ir nesveikos... – nusistebėjo Casė.
Visos toliau žiūrėjo į ją išplėtusios akis.
-Nurimkit,nu! Šiandien šeštadienis jeigu ką...
Pagal idėją,toks įvykis buvo dažnas,Casės bajeriai,visos turėjo juokits. Bet šį rytą,nei viena nesijuokė... Kažkas jų galvoj jom nedavė ramybės, ir tai buvo itin keista...Jos jautėsi kitaip nei kiekvieną rytą...
Tada visos susižvalgė:
-yo-ma-yo – ištarė mistė.
-Kaaaaaas yomayo diena?-susijaudino bubblė.
-ne,gluše,tu pažiūrėk į spalvę! – drebančiu balsu pratarė Torres

Tuo metu,kažkur už atlanto sedėjo nebloga chebra prie laužiuko:
-aaaaaaam,gedėkime numirusiųjų – juokėsi vienas vyrukas.
-Nesityčiok čia,Robinai Hudai,tu – atkirto kitas.
-Nu blemba,aš Robas Pattisonas Nuostabusis,ką čia maišai? – užsirūstino tas Robas ant savo draugo.
-Nu jūs baiksit,kai maži vaikai... – nerimavo kitas,Peter turbūt.
-Tame ir yra esmė,mes priešai – paaiškino ginčijęsis su Robu vaikinukas,Tayloras.
-Nu, gi mes dėl tos nabagės,kaip ten ji,Bela lyg ir, tai va,mes gi dėl jos kovojam – atgamino Robas.
-Dabar? – paklausė Jacksonas.
-Nu ne,db mes atostogaujam – nusijuokė Tayloras žiūrėdamas į laužą. Iš tikrųjų,tame lauže degė kūnai. Ir kas baisiausia,tai buvo ne vampyrų kūnai, o žmonių!
-Nu bet kodėl jūs juos deginat? – įsiterpė Kellanas.
-Nu šalta man pavyzdžiui – atsakė Robas
-Kur tau nebus šalta,blondine tu, tu gi vampyras- susijuokė Tayloras.
-Ką?? Kas man plaukus nudažė? – sucypė Robas.
-Raminkis,tu mane nervini... – įsiterpė pats labiausiai subrendęs,Peter.
-Ouky,laužas gęsta,dabar galim sumest tas mergas – nusprendė Jacksonas.
Visi vampyrai ir vilkolakis atsistojo,apsidairė, ir nustėro.
-WTF???????????
-Aš nesuprantu,tai neįmanoma!!! – užklykė Kellanas.
-Ne,čia turbūt pokštas – Tayloras.
-Absidairom-komandavo Peteris
Visi apsidairė visur,paskraidė po apylinkes,bet nieko...
-Bet juk negalėjo jos tiesiog dingti!!! – rėkė toliau Jacksonas.
-Gal mes jas pavertėm? – išsigando Robas.
-Neeeeee,užuosčiau,ir šeip,būtumėm pastebėję-pranešė Tayloras.
-Tai kur tada jos dingo????? – visi vampyrai.

Ir iš ties,kas gi čia iš vis atsitiko? Tai nebuvo sapnas, o gal taip? Kas čia įvyko?????? Ką tie vampyrai padarė? Kaip panos atsidūrė namie? Kas atsitiko spalvei? KAS NUTIKOOOO???! Tai jum papasakos Jovaišėlis.