Destiny

Nauja FF. Šį kartą ji nebus apie Candę, nes jau daug apie ją rašot, tad keisiu veikėją.
Pavadinimas, laikinas, niekaip nesugalvoju tinkamo mano FF
Taigi, dar viena trauma

1 dalis.
-Užpildykite šią anketą. –pasakė sekretorė.
-Kam ta anketa? – nesupratau. – Juk pati Cris man skambino ir prašė ateiti, sakė turi man pasiūlymą. – bandžiau aiškinti, tačiau sekretorė į mane nekreipė dėmesio. Supykau.
-Man nesvarbu, kas jums skambino ir ką jums sakė, eikite užpildykite anketą ir tada galėsite užeiti pas ponę Cris. – neatlyžo sekretorė.
-Gerai jau gerai. – pasiėmiau anketą ir nuėjau pildyti. – Na ir banalūs klausimai! – net nepagalvojusi garsiai pasakiau.
Po penkių minučių nunešiau užpildytą anketą sekretorei.
-Taigi, panele. – perskaitė vardą. –Panele Brenda Asnicar, jau galite užeiti.
-Ačiū, pagaliau. – pasisukau ir nuėjau link kabineto, pasibeldžiau.
-Prašau. – išgirdau cypiantį Cris balsą.
-Laba diena. – pasisveikinau.
-Sveika, Brenda, malonu tave matyti. – šypsojosi.
-Taigi, man labai įdomu kodėl mane pakvietei? – iškart pradėjau klausinėti.
-Turbūt jau girdėjai, kad sukūriau trečiąjį CA sezoną, taigi, atsirado vaidmuo, ir aš pamaniau, kad tu jam puikiai tiktum. – aš tylėjau. – Nagi, laukiu atsakymo.
-Hm..-sutrikau. –O koks tas vaidmuo? Su kuo teks vaidinti? O Dalmau bus? – apipyliau klausimais.
-Vaidmuo geras. Jeigu tave domina, ar tai bus tik epizodinis, tai nesijaudink, tavo vaidmuo bus didelis taip sakant. – ji šypsojosi. – Vaidinsi su tais pačiais aktoriais, kurie buvo antrame sezone, na dar bus aišku ir naujų, keli tavo buvę kolegos iš PF, na pati pamatysi. O Gastonitas vaidins, žinoma vaidins. Na kaip, sutinki?
Aš tylėjau. Bus ir Gastonas, na kaip jis gali nebūti?! Tik man ir gali kilti tokie kvaili klausimai.
-Aš, aš sutinku. – netikėtai atsakiau.
-Puiku. Ateik rytoj, lygiai 13:00, bus visi atėję, susipažinsit, pakalbėsit, aptarsim scenarijų. Gali eiti, iki. – tiesiog išvijo.
-Iki.
Ėjau namo ir visą laiką galvojau apie savo sprendimą. Taip, man patinka dainuot, vaidint, bet vaidint kartu su Gastonu, po viso to, kas įvyko, kažkaip nesveika iš mano pusės. Įdomu, kaip jis reaguos į mane. O jeigu jis viską pasakys visiems? O kas jeigu....Ne, baisu ir pagalvot. Ką gi, pati kalta dėl visko, bet...
Per šias abejones manęs vos nenutrenkė mašina! Tai bent būtų buvusi įspūdinga dienos pabaiga.
-Ar tau nieko nenutiko? – paklausė vairuotojas.
-Nieko. – pakėliau akis. –TU?

Tai va, šitą FF rašau kitu stilium, tai biškę keista man išsireikšt bus Tai va, jau gailiuosi, kad pradėjau FF

_________________________________________________________________________________________

Nominuotas ff gerbėje ;DD

Nustok, gailėtis nes pirmoji tavo FF fantastiška.
Visų pirma, tai man patiko, kad pagrindinė Brenda.
Ir šiaip sudominai ten su tuo faktu apie Gastoną. Taigi tikiuosi, kad šitas ff bus ilgas ir įdomus. Nors tuo, kad jis bus įdomus tikriausiai abejoti nereikėtų

Okas
Na dėl ilgumo ir įdomumo nežinau, dar
Dėkui, už komentarą

Nežinau ką pasakyt. Tik žinok, kad perskaičiua ir laukiu dar. Tiesiog visada ff pradžios nebūna įdomios, nes jos būna pradžios. Na ta prasme... Gal supratai.
O kaip kitokiu stilium dabar rašai?

Ankščiau rašiau trečiu asmeniu, o dabar pirmu, tai man labai keista

2 dalis tokia be veiksmo.
Vaikinas nieko neatsakė. Stovėjo, lyg įkaltas. Nesusivaldžiau ir nusijuokiau.
-Andresai, smagu tave matyti. – pradėjau aš.
-Man tave irgi, aišku, būtų smagiau, jeigu aplinkybės būtų kitokios. – Andis nusijuokė. –Aš tavęs vos neužmušiau, įsivaizduoji?
-Įsivaizduoju. Pati kalta, juk nežiūriu kur einu. – šypsojausi. Kaip smagu buvo pamatyti Andresą, juk jau tiek laiko praėjo po PF filmavimų, po to mudu nebuvom susitikę, buvom užimti.
-Kaip tau tai būdinga. – Kaip visada erzino. – Taigi, kur buvai, gal pas Cris? – iškart pradėjo klausinėti. Kaip visada.
-Pas ją. O tu kur čia lekioji?
-Taip pat pas ją. – nusijuokė.
-Ahm..Ir tu vaidinsi CA? – apsidžiaugiau, bent vienas žmogus bus šalia.
-Ir aš? Nori pasakyti, kad vaidinsi ir tu? – bandė vaidinti nusivylusį.
-Ne tik noriu, bet ir sakau. – išsišiepiau.
-O, labai gerai, smagu bus vėl su tavim vaidint. – pasakė. –O, žinai, kad Dalmau vaidins irgi? – susirūpino.
-Žinau. – nuleidau akis.
-Aš tavim didžiuojusi. – pratarė. –Ne kiekviena išdrįstų vaidinti su juo. Žinok, aš tave palaikau. – šypsojosi.
-Ačiū. Tikiuosi niekam apie tą įvykį nepasakojai? – susirūpinau.
-Brenda, baik, kuo tu mane laikai? Monstru?
-Na ne, bet ir tave tai palietė, tad nežinau. – pradėjau nusišnekėt.
-Kad ir kaip ten bebūtų, niekas dėl nieko nekaltas, ypač tu, nesuprantu, kodėl manai, kad kalta tu? Tavo kaltė ten išvis mažiausia.
-Gal baigiam šią temą? Man ji nemaloni, pats žinai. – pasižiūrėjau į laikrodį.-Na man jau metas eiti.Buvo malonu tave pamatyt. – nusišypsojau.
-Man taip pat, buvo malonu. O gal tave pavežt? – pasisiūlė.
-Nereikia, tau pas Cris reikia juk.
-Aš pamiršau, kada rytoj renkamės, tai tik dėl to ir varau pas ją, o jei tu man pasakysi laiką, galėsiu tave pavežt ir dar ledais pavaišinsiu.
-Įkalbėjai. – nusijuokiau. –Renkamės 13:00, užsirašyk, nes dar pamirši. Kadangi mane jau veši namo, tai gal kartu nori papietauti su mano tėvais ? Jiems bus smagu pamatyt mane, ir tave žinoma.
-Juk tave ir taip mato kiekvieną dieną. – nusijuokė. –Sutinku žinoma.
-Nemato.- nusijuokiau. –Aš gyvenu savo bute, viena.
-Oo, viskas, ta proga turėsi mane pasikviesti pas save.
-Gerai, o dabar lekiam, nes jau vėluojam, juk pažįsti mano mamą, ji nemėgsta laukt.
-O, taip. – nusijuokė.
Mes išvažiavom. Atvykę pas mano tėvus ilgai visi kalbėjomės, papietavom, vėliau vėl kalbėjomės ir taip iki vakaro. Vakare pavakarieniavome visi ir Andresas mane parvežė namo.
-Ačiū už linksmą diena. – prakalbo Andresas.
-Tai tau ačiū. – pasakiau. – Na man jau reikia eiti. – pasakiau ir lipau iš mašinos. –Iki, Andresitai. – nusijuokiau.
-Iki, Brendusia. – jis nusikvatojo.
Andresui nuvažiavus nubėgau į savo namo laiptinę ir netrukus patekau į savo butuką. Jis nedidelis, bet labai jaukus. Nieko nelaukusi nusimaudžiau ir šokau į lovą, reikėjo pasiruošti morališkai rytdienai.

Ir ilgai dar laikysi paslaptyje tą kažką su Gastonu?
Aš kažką numanau, bet ne visi galai sujungti.
O šiaip tai man patiko šis tęsinukas

Abu tęsinukai tokie
Čia čiuju buvo kažkoks Gastono Brendos Andreso meilės trikampis
Lb įdomu, kas kaip ir kada toliau bus
Taigi Daaaaarrrrr

Spėliokit nespėlioję, jaučiu ten tas įvykis jus nustebins kai sugalvosiu jį
Ačiū už komentarus

Tai dar jo nesugalvojai? Nu tu pavarai

Žinau bet taip jau gavosi

Tai gal jau ir tęsinį įdėsi, ką?

Dar neparašiau O aš dabar labai pikta dėl mokslų ir tėvų, tai nerašysiu gal, nes tęsinys bus labai piktas

O aš noriu pikto

Bus rytoj šnd prie pc jau nebebūsiu ;DD

okok ;DD

Tęsinys - pieva
Jau taip minčių nebuvo, tad toks ir gavosi lievas

Ryte pabudau 12valndą! Vos nenumiriau. Per valandą turiu apsirengt, susišukuoti ir dar suspėt į autobusą. Neįmanoma. Taigi, apsirengiau per 15minučių, susišukavau taip pat per tiek laiko, praėjo pusvalandis. Paskubomis pavalgiau ir lėkiau į autobusą, aišku pavėlavau! Ir būtinai reikėjo man pusryčiaut. Ką gi, reikia skambint Cris ir paskayti, kad vėluosiu. Puiku.
Sugraibiau telefoną ir surinkau Cris numerį.
-Klausau. – pasigirdo jos balsas.
-Sveika Cris, čia Brenda. Klausyk, aš vėluosiu, pavėlavau į autobusą, o iki studijos pėsčiomis valanda kelio, tad vėluosiu. Atsiprašau. – išpyškinau.
-Ahm. – pauzė. –Negerai Brenda, negerai. Sakyk savo adresą, kas nors atvyks tavęs paimt.
-Nereikia, aš ateisiu.
-Aš prašiau tavo adreso, tad malonėk pasakyt.
-Gerai. Aukštakalnio 29namas.
-Puiku. Lauk, kas nors atvažiuos.
-Gerai. – Cris padėjo ragelį.
Po dešimties minučių prie namo sustojo baltas BMW. –Įdomu, kas atvažiavo manęs? – garsiai savęs paklausiau. Po mano žodžių iš mašinos išlipo GASTONAS DALMAU. Maniau mirsiu.
-Sveika, Brenda. – maloniai pasisveikino.
Aš buvau ištikta šoko. Po visko jis lyg niekur nieko mane pasisveikino, ir dar nusišypsojo! Aš gal sapnuoju?
-Nepasisveikinsi seno draugo? – prakalbo Gastonas.
-Nemanau, kad mes buvom draugai. – tariau.
-Na taip, mūsų santykių draugų santykiais nepavadinsi. – juokėsi.
-Nematau nieko juokingo. Klausyk, aš norėjau atsiprašyt, už tai.
-Už tai kas seniai buvo? Neverta. Pats kaltas, reikėjo žiūrėt ką darau ir ką vartoju. – nusišypsojo.
-Bet per mane įkliuvai policijai, per mane gulėjai tame centre, o juk tai buvo pirmas kartas.
-Ne pirmas. – nusišypsojo. –Viskas, pamirštam tuos narkotikus ir kitas nesąmones. Einam, važiuojam, skubam. – nusijuokė.
-Na gerai. Važiuojam.
Po penkiolikos minučių jau buvom pas Cris. Visi jau buvo susirinkę, pamačiau Andresą kalbantį su Camila Salazar, o tai reiškia, kad ir ji čia vaidins. Šaunu!
-Ką gi, prašau jūsų dėmesio. – prakalbo Cris. – Smagu jus čia visus matyti ir panašiai. Šiandien mes čia susirinkom pašvęst ir pakalbėt apie scenarijų, tad einam į posėdžių salę ir ten pasikalbėsim. – po jos žodžių visi nuskubėjom į „posėdžių“ salę. Ten Cris kalbėjo ne į temą pora valandų, kol galiausiai Martinezas neištvėrė ir liepė Cris kalbėt apie scenarijų, gerai, kad ji jo paklausė. Taigi, 19:00 baigėsi jos viso kalbos.
-Taigi, aptarėm viską ką norėjau. – šypsojosi. – Rytoj 10valandą jau būkite čia, pradėsim filmavimus. O dabar jau galit eit namo.- po jos žodžių visi išėjom į lauką.
-Taigi, gal varom visi atšvęst į kokį barą? – pasiūlė Agustinas.Dauguma sutiko, tarp jų ir aš.
-Tai gerai, kiek čia yra ratuotų? – paklausė Agustinas. – Vienas, du, trys. Aišku, penki žmonės turi mašinas. Gerai, atrodo visi tilpsim. – nusijuokė. – Gerai, skirstykitės, kas pas ką. Po akimirkos visi jau buvo susiradę pas ką sėdės, o aš likau ant ledo.
-Na atrodo aš niekur nevažiuosiu. – sumurmėjau.
-Kaip tai nevažiuosi? – pasigirdo vaikino balsas.
-Gi man vietos neliko. – nusijuokiau.
-Pas mane mašina tuščia. – atsakė Andresas. –Einam. – nusitempė į mašiną.
Po penkių minučių visi išvažiavom.

Gasta buvo narkašas???
Čia tai sugalvojai ir dar drįsti sakyt, kad tęsinys - pieva? Sąžinės bent kiek turėtum taip meluot
Man žiauriai patiko.

Buvo, nieko kito nesugalvojau
Sąžinės turiu, daug
Dėkui

Čia nerealiai
Jau įsimylėjau šį ff
Aš jau svajoju, kad Gasta grįš prie narkašikų Kažkodėl ff'uose aš Gastono nemėgstu
Karoč,laukiu daaaaaar

Karoč, dabar per tave jis negalės grįžt prie jų
Ačiū

Niaaaaa, man taip nepatynka, tegu prisiryja narkašikų
Prašom ;D

Nebuvo ką veikt, tai tęsinį parašiau

Kažkoks keistas

Netrukus pasiekėme mielą bariuką, netrukus visi sugužėjom į vidų.
-Na, kas ko gersit? – iškart pradėjo Agustinas.
-Aišku, be laipsnių. – motiniškai tarė Candė. – Juk nenorit, pasliki ryt į filmavimus eit. – nusijuokė.
-Nesirūpink, aš paėmiau visiems alkostop tablečių. – pasigyrė Pitt‘as.
-Na jeigu jų mums užteks, tai geriam. – nusijuokė Candė.
-O kas mus namo parveš? – šį kartą Mariana susirūpino.
-Gal jau nutilsit? Gi taxi išsikviesim ir ok bus. – pasireiškė Pablas.
-Tai ko gersit? – vėl Agustinas.
-Mes su Pittu ir Agustinu gersim alaus. – pasakė Viktorijus..
-O mes su Mariana ir Euge, gersim vyno. – pasakė Candė.
-Klausykit, jūs nepilnametės, tad tik alaus gausit. – šaipėsi Dalmau.
-Jis rimtai čia, jei pagaus mus geriančias ką nors kitą, mums šakės bus. – susikrimto Eu.
-Juk vaikinai gali užsakyt mums vyno, o mes gersim ir viskas. – įsiterpiau ir aš.
-Brenda, tu gerai sugalvojai. – iškart pastebėjo Candė.- Vaikinai, tai kuris mums stato? –paklausė Can.
Vaikinai pradėjo juoktis.
-Na, nemanau, kad jūs norėtumėt, jog mes juma statytumėm. – susižvengė Agustinas.
-Na mūsų mintys nėra tokios gauruotos kaip jūsų, tad mums užteks, kad pastatytumėt vyno butelius ant stalo. – ir vėl įsiterpiau aš.
-Pavarei, Brenda. – Džiūgavo Eugenia. – Tai kuris, mums stato išgert?
-Na manau, galiu ir aš jums pastatyti. – pauzė. – Butelį vyno. – Juokdamasis tarė Andresas.
-Manu, mudu gerai sutarsim. – nusijuokė Eugė ir mirktelėjo Andresui.
-Kvepia romanu. – susižvengė Agustinas.
-Kai tokia atmosfera, nei gerti nereikia. – pasakiau, o kiti man pritarė.
Po dviejų valandų gėrimo visi nutarėm važiuot namo, vis dėl to anksti keltis reiks.
-Kiek kviest taxi? – pasiklausė Can. – Mum su Mar užteks vienos, nes mums į vieną pusę, manau Agustinui ir Eugei, bei Pablui irgi vienos užteks. O kur kiti gyvena nežinau, tad pasisakykit kam kur reikia.
-Man į vakarinę miesto dalį. – susijuokiau.
-Man į pietinę.
-Man irgi.
Visi išsišnekėjom, ir paaiškėjo, kad važiuosiu su Gastonu ir Viktorijum viena taxi. Taigi, po pusvalandžio visi atsisveikino, atsibučiavom ir šokom į taxi.
-Aš neprisimenu kur gyvenu. – jau taxi pasakė Viktorijus. Nesusilaikiau ir pradėjau juoktis.
-Tai ką dabar darysi? – juokiausi.
-Nežinau, aš toks girtas. – jau ir pats žvengė.
-Vadinasi, teks tau pas mane vykti, brangusis. – Gastonas juokėsi. –Aš rimtai. – vis dar juokėsi.
-Puiku, tavo problema išspręsta. – pasakiau.
-Aš toks vienišas, man taip bloga. – kliedėjo Vikas.
-Jam taip dažnai užplaukia? – kreipiausi į Gastoną.
-Pirmą kartą jį tokį matau, ankščiau jis negerdavo. – susirūpino Gastonas.
-Mat kaip. O, stokit, mano namai. – paprašiau taxsisto. – Ką gi, iki, prižiūrėk Viką. – nusijuokiau.
-Čiau, Asnicar. – pasakė Gastonas.
-Visooo, Blenda. – atsisveikino ir Vikas.
-Blenda. – nusijuokiau ir išlipau iš mašinos.
Ką gi, diena ir vakaras buvo puikūs, susiradau draugių ir draugų. Puiku!

Blenda
Man labai patiko. Toks linksmas ir šiaip lengvai skeitėsi

Tas su pastatyk tai geras
Ne, šeip lb linksmas ir fainas tęsinukas
DAR

Ačiū