Destiny

Kada bus?

Nežinau, gal šiandien jei įkvėpimas atsiras

oukėj

Tęsinys, dievaži nesveikas ;D


Rytas. Rytas buvo tiesiog katastrofiškas! Atsikėliau gan anksti, o tai tikras stebuklas, kaip pasakytų mano mama. Atsikelt atsikėliau, bet kokios būsenos! Galva plyšte plyšo, jautė mano širdis, kad reikėjo mažiau gert, ką jau mažiau, ir taip mažai gėriau, na ką alkoholio mažas vartojimas daro savo. Išgyvensiu.
Taigi, dar valandą prasivarčiau lovoje, kol galiausiai susipratau, kad reikia paskubėti, jei nenoriu pavėluoti. Taigi, nieko nelaukusi šokau iš lovos ir pradėjau ruoštis. Šį rytą buvau labai greita, tad liko laiko ir papusryčiauti. Jei mano mama tai sužinotų, būtų baisiai laiminga.
Po valandos išėjau laukan. Nustėrau. Stovėjo Gastono mašina.
-Keista, ką jo mašina čia veikia? – net nepajusdama ištariau garsiai.
-Na, nieko keisto, pamaniau, kad nenori ir šį ryt vėluoti. – iš mašinos pasigirdo linksmas Dalmau balsas.
-Koks tu malonus, net per daug. – nusijuokiau.
-Tu ten stovėsi ar lipsi čia? – Gastonas išlipo iš mašinos ir atidarė man dureles.
-Na, kai toks vaikinas siūlosi pavežti, negaliu atsisakyti. – nusijuokiau.
-O, Asnicar, tu kaip visada žaidi. – rimtai pridūrė vaikinas.
-Aš tavęs nuoširdžiai nesuprantu, vieną akimirką tu linksmas, kitą kažkoks rimtas. – rimtai tariau.
-Rūpesčiai.Per daug susikaupė.
-Kokie rūpesčiai ? – pasiteiravau.
Dalmau nieko neatsakė, visą kelią iki studijos pratylėjome. Buvo keista. Rodės, kad jis nori man kažką pasakyti, bet negali, lyg bijo. Na, aišku, aš per daug noriu, mes beveik nepažįstami, kodėl jis turėtų savo paslaptis man pasakoti? Bet vistiek.
Mano mintis nutraukė Gastono balsas.
-Atvažiavom.
-Bet čia ne studija. – išsigandau.
-Žinau.
-Tai ką čia veikiam? – visiškai išsigandau.
-Grožimės kraštovaizdžiu. – ramiai atsakė.
-Kuo kuo? Klausyk, baik juokus Dalmau, man tikrai baisu.
-Ko bijai? Manęs? Medžių? Mašinos? O gal gyvenimo?
-Dalmau, aš rimtai, baik, tu tikrai mane gazdini. Nepatinka man tokie žaidimai.
-Kokie žaidimai? Niekas čia nieko nežaidžia.
Buvo baisu. Gastonas elgėsi lyg beprotis. Keista, prieš akimirką buvo toks mielas, atvažiavo pasiimt,o dabar...
-Nesakyk, kad grįžai prie senų įpročių. – tariau.
-Per daug rūpesčių, per daug. – tai jis kartojo gal penkias minutes.
Neturėjau, ką pasakyti. Tylėjau.
-Buvo du pasirinkimai, nusižudyti arba grįžti. Nusižudyti per lengva ir per žema, grįžti prie senų dalykų irgi žema, bet kas man beliko?
-Tu nesveikas.
-Tu irgi. Mes abu tokie. Brenda, ar tu supranti kokie mes panašūs? Supranti, mudu tiek daug sieja, bendra praeitis, jausmai, lova ir visa kita.
-Kokia lova, kokie jausmai? – nieko nesupratau.
-Laikas. – tai taręs užvedė mašiną, aš pradėjau klykti.

Tas tęsinys, dievaži, dar ir koks sveikas.
Viskas taip intriguoja, nu ir šiaip dabar nemoku parašyt žodžiais, to ką norėčiau
Žiauriai įdomu kaip ir kas ten bus toliau. Aš vis dar tikėjaus, kad čia Gasta bus normalus, bet kaip jau įprasta šių forumų FF, jis eilinį kart debilas
Taigi tikiuosi greitu metu sulaukt tęsinio ;D

Perskaičiau tris tesinius, kurių buvau neskaičius. Paskutinis tai jau išvis pasaka. Šiaip viskas dar taip truputėli neaišku ir galas labai intriguoja. O jau Gastonas rimtai vėl nesveikas. Mes čia užsikrėtėm viena nuo kitos.
DAR!!!

Ko jūs ant jo stumiat?
Jis labai normalus ;DDD
Dėkui ;}

Yeees, aš tave myliu spalve
Yeees, Gasta debilas Aš to taaaaaaaaip norėjau
Ir norėjau, kad jis būtų debilas ir, kad grįžtu prie narkašikų ou jėėėė ;DD
Ne šeip čia viskas laaaabai intriguoja ir viskas man laabai patinka, dar noriuuu

Jis ne debilas, jis jėga ;DD

Tęsinys. Trumpas, nesveikas, traumuojantis. Nekenčiu FF ;}

Klykiau gal kokias penkias minutes, suvokusi, kad tai jo neveikia užsičiaupiau.
-Pagaliau. – ištarė Dalmau.
-Kas pagaliau? – susinervinau.
-Pagaliau užsičiaupei, net galvą įsiskaudėjo.
-Jei galvą turėtum taip nesielgtum, tad užsičiaupk.
Po mano žodžių jis tyėlo, tik padidino greitį ir tiek.
-Tu man pasakysi, kur važiuojam, ar ne?
Nieko neatsakė.
-Klausyk, arba pasakai kur mane veži, arba šoku iš mašinos. – taip, man žodžiai nuskambėjo juokingai.
-Bandyk laimę, tik įsidėmėk, kad čia automatinis užraktas yra, bus įdomu pamatyti, kaip tu iššoksi. - kvailai nusijuokė.
-Na, taip, tavo argumentai svarūs, ką čia ir be pridursi. – na bet ir kvailai elgiuosi, reikia kviestis pagalbą. Jis lyg supratęs ką ruošiuosi daryti šaltai tarė
-Telefonas tau nepadės. Kam skambinsi? Ką sakysi? Draugas atvažiavo pasiimt manęs, ir dabar kažkur veža? Mergyt, pati juk čia įsėdai.
-Tau ką, patinka mane kankint? Ką aš tau po velnių padariau? – pradėjau rėkt.
-Tu ką, dar nesupratai, kad tavo isterikavimai, tau čia nepadės?
-O tu ką nežinai, kad tavo sarkastiškas balsas čia netinka? – pasiutau.
Jis tylėjo.
-Po velnių, gal gali atsakyti į mano klausimus?
Jis tylėjo, tik žiūrėjo kažkur į tolį. Buvo toks susimąstęs, toks gražus. Taip gražus. Nors dabar tokios kvailos aplinkybės, tačiau negaliu jo išmest išgalvos. Štai ir dabar jis bando man kenkti, bet aš negaliu susivaldyti. Jis piktas, jis labai piktas, susirūpinęs, keistas, bet tuo jis mane ir traukia, savo keistumu. Tikriausiai man su psichika ne viskas gerai.
-Tu gal per daug filmų žiūri? – pasakiau.
Jis aišku neatsakė.
-Kokius žiūri? Veiksmo? Fantastinius? – kvailai klausinėjau.
Dalmau pasižiūrėjo į mane keistu žvilgsniu, tačiau nieko nepasakė.
-Manau, kad labiau veiksmo/fantastinius/trilerius. Taip, tai puikiai viską paaiškina.
-Manau štai viską paaiškins. – tai taręs užsimerkė.
Baisiai išsigandau, mūsų mašina lėkė nuo skardžio.

Nu kurių velnių tu apvarai savo tęsinį?
Juk jis nerealus. Šitas tęsinys fantastiškas
Aš tikėjausi, kad ta intriga, kurią palikai anam tęsinį bent kažkiek išsispręs, bet ne tu ją dar labiau padidiai. Kas man dar labiau ir patinka.
Aš vėl kartosiuos, nu bet žiauriai įdomu kas bus toliau. Gasta beprotis visiškas, bet aš kažkodėl vieną savo mėgstamiausių aktorių sugebu įsivaizduot net tokiose situacijose, kai jis užsimerkia ir lekia nuo skardžio. Taip viską aprašai, kad mano vaizduotė, kaip koks operatorius filmuoja ir keičia vaizdus. Labai lengvai eina viską įsivaizduot.
Aš įsimylėjau šitą FF
Noriu DAR
Ir būk gera mergaitė posto pradžioj, kai dedi tęsinį nebeapvarinėk savo FF, nes jis unreal.

Oho koks komentaras
Nesitikėjau tokio ;D
Jaučiu, kitas tęsinys baisiai tave nuvils ;DD

Nu čia mano ilgiausias rašytas komentaras, kiek pamenu
Ir tik jau nepasakok apie nuvilimus

Okas. Tyliu

Bet čia rimtai buvo kažkokių Twilight'o elementų. Neaiškiai, bet matos, kad įtaką tau padarė.
Šiaip man taip patinka šitas ff, kažkaip kitaip jį rašai nei aną, nors ir anas ff man labai patiko. Ir ta intriga galia. Nu negaliu, man taip patinka. Ir noriu dar! Ir noriu viso iki pabaigos dabar. Greičiau rašyk ir dėk.

Einaaaaa myliu šį ff
Čia kažkas nerealaus.
Gasta toooks duxas, bet kaip gerai viskas atrodo, ir viską įsivaizduoti taaaaip faina ir tiesiog...
Aš be žodžių nes viskas čia nerealu
Laukiu tęwęęęęęęęsinoio ;DD

Bubble, Kad twilight'as mane paveikė, tai jau faktas ;DD
Užsimanė karvė banano ;D

Casuny, ačiū už tokį tokišką komentarą

Na kurgi tęsinys?

Pabėgo į kalnus

Pradėsiu:
1.Gailiuosi pradėjusi šitą FF.
2.Gailiuosi, kad mano veikėjai Argentiniečiai.
3.Gailiuosi, kad rašau visiškai nukrypus nuo FF minties.
4.Gailiuosi, kad parašiau tęsinį.
5.Reiks eit dar kartą išpažinties

Tęsinys.
Skardis buvo baisiai status. Mašina tiesiog nuskriejo į kažkokią tankynę. Nesupratau kur esu ir ką veikiu, vos ką mačiau. Suvokiau tik tiek, kad reikia kuo greičiau nešdintis iš mašinos, dėja išlipti iš jos buvo sunku. Mašina buvo baisia apgadinta, durys aiškiai neatsidarė, beliko langą atidaryt, dėja jis neatsidarė. Teko ranka išdaužti jį, dėkui Dievui jis išdužo ir aš išlipau, tuomet prisiminiau Gastoną. Sukau link mašinos, kai pastebėjau, kad ten jo nėra. Palengvėjo, vėliau išsigandau. Kur jis? Kaip jis?- kankino įvairūs klausimai, bet svarbiausias, kaip man iš čia išsikrapštyti?
-Skardis per status, niekaip neužlipsiu. – garsiai mąsčiau. – Stebuklas, kad išvis gyva likau.
Ilgai dar mąsčiau, bet galiausiai susipratau, kad reikia eit, taigi tai ir padariau, pradėjau eiti. Kelio ar keliuko nebuvo. Teko brautis pro krūmus. Ėjau jau gal kokią valandą, kol vėl priėjau mašiną. Pasirodo ėjau ratu! Neįmanoma. Susinervinau. Nusprendžiau eiti kita kryptimi. Vualią! Pagaliau radau takelį, kuriuo ir nuėjau. Jis buvo ilgas, labai ilgas, tad ėjau gal kokias dvi valandas kol priėjau namą, tokį gražų.
-Ką gi, jeigu yra namas, tai yra ir žmonių. – garsiai tariau ir nuėjau durų link, paspaudžiau durų skambutį.
Teko laukti gal penkias minutes kol duris atidarė miela rudaplaukė moteris.
-Laba diena, gal galite man padėti? – iškart tariau.
-Tu Brenda? Ak, Gastonas sakė, kad ateisi, tik vėluoji valandą. – priekaištingai tarė.
-Gastonas? – nieko nesupratau. – Kada?
-Mažiau klausinėk čia. Jis sakė, kad tu miela, bet va kokia akiplėša. – burbėjo.
-Nieko nesuprantu.
-Tau ir nereikia suprasti. – pasigirdo mielas merginos balsas.
-O tu kas tokia? – Taip, mandagumu aš nepasižymėjau.
-Ir tau labas. – mergina šypsojosi. –Aš Jenn, o tu Brenda, tiesa? Gasta sakė, kad tu savotiška, išties, jis buvo teisus. – Jenn nužvelgė mane.
-O kur Gastonas? – pradėjau pykti.
-Dėja, jis mirė. – Jenn nutaisė tokią veido išraišką, kad net baisu pasidarė.
-O Dieve. – beviltiškai tariau.
Pasigirdo juokas.
-Jenn, juk tarėmės,kad jos negąsdinsi. – pasigirdo vaikino balsas. –Sveika, aš Tedas. – pasirodė ir vaikinas, o jis bus gražus!
-Gal bent tu, Tedai, paaiškinsi man kas čia dedasi ir kas jūs esat? – netekau kantrybės.
-Viskam savas laikas. Viskam. – Jenn su Tedu nusišypsojo.
-Gerai, man baisu, tikrai. – tariau.
-Nėra ko čia bijot, mes tavęs nenuskriausim. Tikriausiai. – Mąsliai pasakė Jenn.
-Ir vėl tu su savo juokeliais. – tarė Tedas.
-Bejė nejuokingais. – prisidėjau ir aš.
-O kas sakė, kad aš juokauju? – visų nuostabai tarė Jenn.

Koks...
Nenuspėjamas
Nesuprantamas
Įdomus
Intriguojantis
Įtraukiantis
Sudominantis
Nuostbus ff!
MYLIU!

Beje pasikeitė pavadinimas truputį, nors esmė ta pati. Man patinka. kiečiau atrodo.

Koks įdomus komentaras
Ačiū.

Eiktuuuuu
Čia kažkas tokioooooo woooooow ;DD
Nerealu.
Čia lb twilightišką ir man tai patynka
DAR

Ačiū už twilightišką komentarą

Čia tai pavareeei
Taip paslaptinga, rimtai twilightiškas tęsinys ;D
O aš, beje, nemanau, kad Gastonas mirė
Myliu šitą ff. Žiauriai intriguoja nu ir šiaip neturiu žodžių išsireikšt

Ačiū