Milė. Jos požiūris.

Tai va, manoji FF eina į pabaigą, tad užsimaniau kitos FF. Galiu pasakyti, kad ši bus realesnė ir visiškai kitokia. Na, tikiuosi jums bent kažkiek patiks.

Pirmoji dalis. (jėėė ;D)


Sveikas dienorašti.


Pradėsiu. Mano vardas Kamilė, draugai mane vadina Kami, Kame ir panašiai. Man ką tik suėjo 17metų, esu nei didelė nei maža. Tėvų dovana buvo Tu, taip 17-ojo gimtadienio proga gavau tave – dienoraštį. Kažkaip juokinga. Atrodo jau didelė, bet dovana, banali, neįsižeisk. Kadangi gavau tave, tad reikia ir pasinaudoti. Pradžiai jau parašiau šiek tiek apie save, tad netrukus pratęsiu, o dabar lekiu pusryčiauti, mama liepė.

15.00. Trečiadienis.Sausio 19d.
Ką tik grįžau iš mokyklos. Diena buvo pasibaisėtina! Nekenčiu savo bendraklasių, jie visi kažkokie mažvaikiai, vis dažniau pagalvoju, kad jiem ne 17m, o 12m. Gal taip ir yra? Kas čia žino...Aš galiu kalbėti ir kalbėti, nes žmones tai tiesiog užknisa, bet tau juk netrukdo?
Pradėsiu iš naujo. Apsimesk, kad ten nieko nerašiau.Aš tavim tikiu, o savim nelabai. Pažadu pasikeisiu, nepasikeisiu.

Faktai apie mane:
Vardas: Kamilė
Pravardė: Kami, Kamė.
Apie pravardes: nekenčiu pravardžių, jos žiaurios, negražiai skamba. Nekenčiu K raidės.
Ūgis: 1,65. Mažė aš.
Sudėjimas: Kaip mama sako, kaulų rinkinys. Aišku, perdeda.
Akys: Didelės, žalios.
Plaukai: Ilgi, juodi.
Charakteris: Sunkus.
Draugai mane apibūdina kitiems: Kalė. Ką žinau, čia jų nuomonė.
Esu: Esu gan savikritiška, daug kas sako, kad esu maištautoja.. VTF? Esu tokia kokia esu ir nežadu keistis. Esu kiek savanaudė, bet man dzin. Mėgstu pasikeikt, bet pažadėjau mesti (dėja, nepavyksta).
Žalingi įpročiai: Neturiu. Na taip, nesiginsiu, kartais kaip ir kiekvienas normalus septyniolikmetis/etė parūkau ir pageriu. Visi taip daro.
Tėvų nuomone esu alkoholikė ir narkomanė.
Tėvai: Gan malonūs žmonės, kažkiek keisti, kartais man patinka.
Šeimyninė padėtis (šeima): Tėtis, mama, aš ir brolis.
Broliui 19metų, aš jo nekenčiu, o jis manęs. O šiaip mes abu gerai sutariam (joke).
Pradžiai užtenka, vėliau pats pamatysi kokia aš ir galėsi man pasakyti. Cha.




Dienos mintis: Gyvenimas sunkus dalykas. Kaip žmonės sako: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.

Trečiadienis. Ta pati diena.

Nusprendžiau datos nerašinėti, man kažkaip nebūdinga. Nemėgstu dienų skaičiuot. Knisa.

Šiandien eisiu su draugais ir juo susitikti. Jis – tai mano vaikinas. Draugaujam jau metus, jis mane myli, o aš jo ne. Jis mane ne vaikinas, labiau geriausias draugas.Kodėl sutikau su juo draugauti? Tuo metu man buvo sunku, kažko trūko, ir atsirado jis. Jau geriau būtų neatsiradęs. Faktiškai, jis yra mano narkotikas, gerąja prasme. Jis visada linksmas,geras, gražus, nuoširdus ir visad mane pralinksmina. Sakyčiau idealybė, bet taip nėra. Jam trūksta vyriškumo. Žinoma draugės dėl jo alpsta, kartais norisi pasakyti „Tai imkit jūs jį“ , bet susilaikau, taip reikia. Nenoriu jo įskaudinti, bet manau tai neišvengiama, nes yra kitas jis. Ak, taip, jo vardas Tomas.
To kito vardas Kajus. Man jis patinka. Jis mano vaikino idealas. Jis panašus į mane, ir man tas patinka. Jis kitoks. Jis papraščiausiai neapibūdinamas, tad to ir nedarysiu, pamatysi pats :)

Trumpa gyvenimo apžvalga.
Gimiau Lietuvoje, Vilniuje. Gyvenu Vilniuje. Vilnius knisa.
Gal tau atrodys, kad mane viskas knisa, bet taip nėra, „knisa“ mano mėgstamas žodis.
Turiu 4 geras drauges, na su jom daugiausiai bendrauju. Apie kiekvieną atskirai.
Miglė – bendraklasė, draugė. Išvaizdi, miela, pleputė. Su ja nelabai gerai sutariu, bet pusė velnio.
Aurėja – mano bestukė. Su ja visur ir visada. Ja visad galima pasikliauti. Nerealybė ji.
Vika – mielekė, antroji mano bestukė. Dažnai ji būna „blondė“, nes kartais nepagauna paprasčiausių dalykų, bet ką jau, myliu gi aš ją :}
Greta – tipo draugė. Ja niekad nepasitikiu, nieko nepasakoju, ji negeras žmogus, bet kažkodėl su ja bendraujam.

Tai tiek. Toliau bus mano gyvenimas. Realybė.

labai patiko Labia viskas tikroviškai aprašyta. Lauksiu dar

Eik tu naaa
Man taip patiko tas rašymas dienoraščio stiliumi. Kai perskaičiau pirmą vietą, kuri man labai patiko, galvojau pacituosiu, bet po to jų buvo beeeegalės, tai cituot neapsimoka
O šiaip manau bus velniškai įdomu skaityt, nes jau dabar velniškai sudominai ;D
Ir pala, pala, kaip suprast, kad ana istorija eina į pabaigą?

*Estrella*, ačiū :} keista tavo komentarą matyt FF temoj
Miste, Ačiū ;DD paprastai ir suprast, jau nebe daug dalių liko ano FF ;DD

Jau trečias tavo ff. Ne per daug? Ir anas jau į pabaigą? Kaip taip greit?
Šiaip man labai patiko pats tas lyg dienoraščio rašymo stilius, nes tokio čia dar nebuvo. Žodžiu man patiko. Aj dar geras, kad ji tą dienoraštį taip sugyvina.

Ne, ne per daug ;D Jau, kiek galima gi ten gumą tempt? nemoku aš kitaip ;D
Tai labai smagu, kad patiko
Ačiūkąs.

Užmečiau akį vakar į tavo ff, tai negalėjau atsispirti perskaitymui likau tikrai sužavėta.

Kaip fainai ;D

Kadangi turiu tęsinių į priekį, įdėsiu dar vieną, tokį trumpuką ;D

Šiandien buvo gera diena. Mokykloje viskas buvo ORE. Rašėm fiziką, gavau 10, nors nieko nemokėjau. JAPYYY (gal reikia dažniau nesimokyt? Neee). Šiandien penktadienis. Pagaliau. Su draugėm lėkėm į miestą. Apsipirkom, nulėkėm į kavinukę. Buvo smagu. Pamačiau tokį vaikiną! Die, įsimylėjau. Atleisk, Tomai.
Susitikau su Tomu, pasikartojo eilinė situacija:
Sėdim jo mašinoj, jis mane apkabinęs pabučiavo ir tarė : Myliu tave. Nieko neatsakiau, jis supyko: Jau pusmetis, kai sakau, kad tave myliu, o tu tyli. Gal gali pasakyti kas yra? Ir atsakiau: Nemyliu tavęs. Buvo liūdna akimirka. Ginčas, ginčas, ginčas, susitaikymas. Gaila, kad neišsikyrėm. (Tikiuosi jis nepereskaitys mano dienoraščio, nors.. Taip aš velniūkštis. Kaip smagu.)
Šiandien susitikau su Kajum. Prasilenkėm koridoriuj, net keliai sulinko. Gal tai meilė?
Nenoriu įskaudint Tomo, bet kitaip nebus, teks jam kentėt.
Jaučiu, kad esu negailestinga, kartais, bet pasikeist negaliu, nemoku ir noro maža. Ką dabar daryt? Kaip draugė sako: Radžiui skambint reikia, bet jo tel nr ištryniau, tai sunku man dabar, teks pačiai suktis.

Rašiau, rašiau ir prirašiau, nedaug, bet jau vėlu, manau reikia eit miegot, juk jau šeštadienis, net ir man pailsėt reikia. Ech, kaip greitai dienos bėga...



Atsikėliau anksti, kaip keista. Man tai nebūdinga. Tikriausiai susirgsiu.

Papusryčiavau ir išdūmiau iš namų. Šį kartą vaikščiojau mieste viena, net ir man reikia nuo draugių pailsėt. Che.

Bevaikščiodama į kažką atsitrenkiau (kaip man būdinga). Tikėjausi, kad įsimūrijau į kokį vaikinuką, aukštą, juodaplaukį ir tokį baisiai visokį, bet ne, pasimaišyt turėjo kažkokia susiraukus moteriškė, kuri dar ir rėkt ant manęs pradėjo! Ignoravau ją, eilinį kartą.

Apžiūrinėjau drabužių parduotuves, pamačiau fantastiškus batelius. Man jų reikia, ne man jų nereikia. Mama sakė,kad man batų užtenka, spintoj netelpa. Bet šitie paskutiniai, kuriuos pirkau. (Dieee, kam to melo?)

Tikriausiai tau neįdomu mano pirkiniai ir panašiai, bet teks pakentėt, tokia jau esu, kiek smulkmeniška.

Vilniui nieko gero, noriu kur į užsienį. Ne, jau nebenoriu, nors noriu, jeigu draugus galima būtų pasiimti.

Skambino Tomas. Siūlė susitikt. Sutikau, juk nieko neprarasiu, jis mano vaikinas?

Viskas, lekiu su juo susimatyt. Gal pagaliau išsiskirsim? Apie viską pranešiu tau. Myliu, bučiuoju, apkabinu ir apspjaunu. :}

Nu ir vėl tu mane nustebinai.
tas rašymo stilius mane taaaip žavi, čia tiek daug gerų vietų
Pvz.:

Citata :

Tikėjausi, kad įsimūrijau į kokį vaikinuką, aukštą, juodaplaukį ir tokį baisiai visokį, bet ne, pasimaišyt turėjo kažkokia susiraukus moteriškė, kuri dar ir rėkt ant manęs pradėjo!

ar

Citata :

Viskas, lekiu su juo susimatyt. Gal pagaliau išsiskirsim?

Nu ir šiaip man lb patiko. Tik, kad labai jau trumpas

Visa pradzia labai faina. Vietom prajuokino net ;D Tik pritariu Mistei del trumpumo. Galėjo būti ilgesnis

Man patiko galas.

Citata :

Myliu, bučiuoju, apkabinu ir apspjaunu. :}

Šiaip man patinka, kad ji tokia neapsisprendus, apgaudinėtoja, savanaudė, kai atsitrenkia svajoja apie gražų vaikiną. Viskas taip tikroviška labai ir faina!

JOHANEMALE ;DDD
Čia kažkas TOKIO tokiausio ;D
Net negaliu dėti smailo ar
Nes tai šiam ff nebūdinga.
Bet tas rašymo stilius tiesiog beprotiškai fantastiškai nerealus todėl uždėsiu smailą
Aplodismentai Jovitai, už tooookį ff, nes jau įsimylėjau jį iki ausų

Ačiū jums ;D
Kitą kartą bus ilgesnis, tikriausiai

Sakiau, kad nerašysiu, jėgų nėra ir t.t. Bet šitas FF man padeda išliet blogas emocijas, tad išsiliejau ;DD

Toks trumpas, kitą kartą bus ilgesnis.



Depresija – labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika

Dabar jaučiuosi būtent taip. Išsiskyriau su Tomu. Aišku, norėjau, viską užbaigti gražiai, norėjau likti draugais, bet... Kaip JIS pasakė, aš sugrioviau jo gyvenimą. Praeis. Viskas praeina, bet šį kartą ne taip lengvai.
Jaučiuosi baisiai. Ah, kad tu galėtum bent akimirką pabūti manimi, suprastum, nelengva man. Taip, tikėjausi viską lengvai baigt ir gyvent, kaip gyvenus, bet gavosi, kaip gavosi.
Tikriausiai praradau draugą visiems laikams. O gal ir ne. Kas čia žino. Tikriausiai dar pora valandų nervinsiuosi, o paskui pamiršiu. Gerai būtų.
Ką gi, lekiu gert savo vaisinės arbatos ir į lovytę, per daug man šiandien visko.
Labanakt, mano drauge ;*

Sekmadienio popietė.
Susitikau su draugėm, viską papasakojau apie Tomą. Teko išklausyti dviejų draugių moralus, apie išsiskyrimą su gražiu vaikinu. Atrodo, jom nerūpėjo, kad praradau gerą draugą, nors to tyčia nenorėjau.
Dėkoju Dievui, už Aurėją ir Viką, tik jos mane supranta ir nekritikuoja kiekvieno mano žingsnio. Manau, reikia Miglei ir Gretai, pasakyti SUDIE. Nors, kartais ir jos būna geros, bet tik kartais.

Sekmadienis buvo toks slogus. Buvom kavinukėj visos panos, ten buvo ir Tomas. Pasijaučiau klaikiai, nes jis net nepasisveikino manęs. Na ko aš tikėjausi? Na, žinoma, maniau, kad jis jau subrendęs ir nesielgs vaikiškai, bet dėja klydau. Kodėl aš taip dažnai klystu? Nežinau. Sakyčiau esu baisi naivuolė, silpna..Atrodo tokia neesu. O gal? Nors ne. Kartais atrodo, kad bandau savo silpnumą slėpti po „kietekės“ kauke, bet tokia neesu ir taip nesielgiu. Nors bent jau nenoriu elgtis.

Nieko nesimokiau. Taip ir toliau. Šaunu. Nors nelabai, jei ir toliau taip, gerai nesibaigs. Man asmeniškai tai vienodai, bet tėvai, kaip visada atskaitys moralą, ir pinigų nebeduos. Vien dėl to verta mokytis. Dėl pinigų.
Pinigai, pinigai, pinigai. Pasaulį valdo pinigai. Tikriausiai kitaip ir būti negali? Tiesa?

Aš vis klausiu, klausiu ir klausiu, bet tu man nieko neatsakai, o gaila, tikriausiai galėtum man pasakyti ką manai apie mane ir mano elgesį. Man reikėtų tavo nuomonės, mielas dienorašti, nes tik tu esi nešališkas asmuo, kuris gali man pasakyti viską tiesiai šviesiai. Aš tikiu, kad tu tai padarytum. Tikrai.
Atrodo negaliu niekuo pasitikėt. Gal man paranoja?
Tikriausiai šiandien ne mano diena, o geriau sakant ne mano mėnuo.
Ech. Sunkus tas gyvenimas, tas beveik suaugusiųjų gyvenimas. Bet tik beveik.


Pasaulis sukasi, sukasi, sukasi, sukasi ir nesustoja, o kartais taip norisi išlipti.

Citata :

Atrodo negaliu niekuo pasitikėt. Gal man paranoja?

Čia gerą suskėlei

Kietiakė ;DD
Man patinka šis ff

O, I like it
Man patinka jos charakteris. Ir patinka taip kaip tu rašai ;D

Ačiū, o man patinka jūsų komentarai
Dėkavoju

Gera dalis ;D Toks rasymo stilius puikiai pritraukia lauksim dar.

Ačiū ;D
Mane pagerbia tavo apsilankymas ;DD

stengiuosi ;D
ir kada galima tiketis tesinio?

Uj, tikrai ne šiandien ir ne rytoj ;DD

Tai tikriausiai penktadienį

Oj, nepakomentavau tavo paskutinės dalies.
Man išvis patinka šis ff. Toks jausmas, akd tu ištiesų rašai dienoraštį.
Dalis irgi superinė tiesiog! Be to vėl paskutinis sakinys geras. Tu nori mame apgaut - parašai paskutinį sakinį gera, o turi atrodyt, kad visa dalis gera. Bet tau neišeina apgaudinėt, nes tavo visos dalys geros.
Kažkokių nesamonių prirašiau.

Ačiū, nors pusė komentaro nesupratau

Tęsinys ;D

Nevykusį gyvenimą, būtų galima apibūdinti, kaip liūdną, vienišą, pilną piktų veidų. Gyvenimą lydimą vien nesekmių, kitų patyčių, netolerantiškumo.

Žinoma, tau dabar įdomu, kodėl aš parašiau savo mintį apie nepavykusį gyvenimą? Šiandien mokykloje, pagalvojau, kad mano gyvenimas nevykęs, tačiau greitai persigalvojau, juk vis dėl to esu jauna, sveika, turiu kelis gerus draugus, rūpestingus tėvus, pažįstu linksmus žmones, tai vadinasi gyvenu gerą, laimingą gyvenimą? Tikriausiai taip.

Nekenčiu pirmadienių, nes tai reiškia, kad penktadienis bus po keturių dienų.

Pirmadienis, kaip pirmadienis, nieko gero ir nieko blogo.
Kaip visada mačiau Kajų. Kaip visada prasilenkėm koridoriuje. Kaip visada nepastebėjau jo žvilgsnio. Jis niekad nemato manęs. Mane tai erzina. Tikiuosi, kada nors ji pamatys mane, tikiuosi.
Na, o jei nepamatys, teks pačiai save parodyt. Kiek galima simpatizuoti vaikinui ir nesulaukti atsako? Tikriausiai nelabai ilgai.

Tomą kažkaip išmečiau iš minčių, beveik apie jį nebegalvoju. Išsitryniau jo numerį. Neprireiks. Kiek supratau, jis tą patį padarė su mano numeriu. Kaip vaikiška! Suaugęs žmogus, o elgiasi kaip vaikas.

Kaip vaikai elgiasi ir mano tėvai, nesuprantu kas jiem darosi. Vieną akimirką bendraujam taip normaliai, o kitą jau jie išdirbinėja, ir aiškina man, kad elgiuosi nepagarbiai su jais. Nesuprantu aš jų. Vieną akimirką sako, bendraujam kaip draugai, bet su pagarba, nieko nuo mūsų neslėpk, išsipasakok, visada suprasim, padėsim ir nesmerksim. Tik pabandžiau aš jiem apie mokyklą papasakot, iškart pakeitė poziciją ir tapo nepažįstamais tėvais. Tikrai, nesuprantu jų. Visiškai.

Aišku, ko norėt, pati savęs nesuprantu, tai ko tikėtis iš kitų? Na, gal bent lašelio supratimo.


Po trijų dienų.
Nepyk, kad nerašiau visas tris dienas. Nebuvo laiko bei noro. Nepyk.
Tos dienos buvo keistos, bet man patiko.
Prasidėjo jos taip.
Nuėjau į mokyklą, ten buvo neįdomu. Tada baigėsi pamokos, nubėgau į rūbinę savo striukės ir netyčia užkliuvau už Kajaus. Galvojau numirsiu, bet nieko. Jis pasirodė dar malonesnis nei maniau! Jis padėjo man atsistoti ir net pakvietė į kavinę ledų (neesmė, kad lauke šalta), aš žinoma iškart sutikau, bet vėliau pasigailėjau. Ledainėje buvo tryse, aš, jis ir kažkokia pana, jaučiausi nejaukiai. Kitą kartą reikės pasiklausti keliese būsim. Bet šiaip faktiškai viskas buvo gerai, ta jo draugė irgi tokia miela. Linksmai pasisėdėjom.

Grįžau namo, pasitikrinau el.paštą, radau Tomo laišką. Neišdrįsau perskaityt, tikiuosi nieko rimto neparašė.

Kita diena buvo nuobodi. Jau galvojau, kad iššoksiu pro mokyklos langą. Jau taip nuobodu buvo. Mokytojai, prisigalvojo visokių nesąmonių ir pradėjo reikalaut kažkokio darbo. Visiškai nesveiki.
Ak, būčiau pamiršus, susitikau mokykloj Kajų, jis mane pasisveikino! Ištirpau.

Trečioji diena buvo gan įdomi. Sužinojau, kad Greta pjaustosi. Visada žinojau, kad jai kažkas negerai, bet kad ji taip daro, nesitikėjau. Su draugėm bandėm klausti kodėl ji tai daro, bet ji nesiteikė paaiškint. Paprasčiausiai pasakė, kad jai patinka tai. Susitarėm jos tėvam nesakyt, kas iš to? Nors, viduje kažkas knibžda, ir liepia sulaužyti pažadą, bet kaip? Gal tu turi pasiūlymų, kaip pasielgti? Na, sakyk, žinau, kad turi ką pasakyt...Netylėk..

Šiandien pagalvojau, kad esu viena, bet tokia ir neesu. Ilgai galvojau, kaip viską paaiškint, ir padariau išvadą, kad turiu draugų, bet negaliu jiem visko pasakot, tad, mano brangusis dienorašti, pasiruošk, nes tau teks visa našta.

Dievinu ;}*