Milė. Jos požiūris.

Ko jum to Tomo gaila? Man tai visiškai jo negaila ;DD
Ačiū

Trumpa dalis.
Bet jeigu jums ji patiks, įmesiu greitai ir kitą xDDD


Gyvenimas yra gražus. Kas tai pasakė? Nesvarbu. Jis buvo teisus.

Kuo toliau, tuo man labiau patinka LAISVĖ.
Galiu pasidžiaugti, kad su Tomu likom draugais, gan gerais. Tik šiandien iškilo abejonė, ar tikrai man jis nebepatinka... Kodėl? O todėl, kad šiandien jį mačiau su gražia panele, ir jie atrodė žavingai. Lygi ir užpavydėjau. Dabar nebesuprantu savęs ir savo norų. Vis dažniau iškyla klausimas „AR TIKRAI NEMYLĖJAU JO?“
Banalybė. Užsičiaupsiu.

Gyvenimas, kaip gyvenimas. Eina lėtai.
Pabosta kartais, nes dažnai nieko įdomaus neįvyksta, o taip norisi VEIKSMO.

Savaitė praslinko, pagaliau. Nepyk,ilgai nerašiau, laiko buvo, bet tingėjau. Aš nepataisoma.
Vis dažniau būnu su Kajum. Jis nuostabus. Aišku, jis irgi turi trūkumų, bet kas jų neturi?
Dažnai su juo einu iš mokyklos, abu užsukam į kavinę, ten ledų suvalgom, mums visiškai nesvarbu, kad lauke šalta.Žiema.
Su Kajum laikas bėga pasakiškai greitai. Manau, kad aš jam patinku. Jeigu nepatikčiau, juk jis man nerašytų ir neskambintų, neskirtų pasimatymų. Tiesa?
Tu ir vėl tyli. Man taip norisi sužinoti tavo nuomonę, bet tu jos išsakyti negali, tu tik sąsiuvinis. Neįsižeisk, aš tikiu, kad ir tu turi jausmus. Kažkokius.

Po savaitės.

Gyvenimas yra geras dalykas. Meilė yra geras dalykas. TIKRI DRAUGAI irgi geras dalykas. Kajus yra narkotikas, tai geras dalykas.
Kajus, Kajus, Kajus. Galėčiau jo vardą rašyt ir rašyt, bet kam to reikia?
Jaučiuosi įsimylėjusi ir tai man nepatinka. Kodėl? Todėl, kad jai myli, visada žinai, jog kentėsi, o aš kentėt nenoriu. NENORIU.
Na ką, daugiau drąsos Mile.
Mile....
Mėgstu šį savo vardo sutrumpinimą, už jį ačiū Kajuj.
Kodėl jis toks nuostabus?
Aš apsvaigus.
Sakyčiau pavasaris, bet ne, kažkas kito.
Gal meilė? Tikiuosi ne.
Ak, aš čia samprotauju ir tiek, ir nepasakau tau svarbiausio dalyko – Kajus man pasiūlė draugaut. Aišku, sutikau.
Suprantu, tau atrodo keista, kad taip greitai čia viskas įvyko, na man irgi, bet kaip jis pasakė: Aš jam labai patinku. Gal ir gerai.
Kas keisčiausia, aš turiu Kajų, esu laiminga, bet TOMAS neišeina man iš galvos. Nieko nesuprantu, bet ir suprast nenoriu. Nejučia, pradedu nešvarų žaidimą.
Tikriausiai tau iškilo klausimas kokį? Aš tau papasakosiu.

Su Kajumi draugauju, jau trys dienos (daug. Gali juoktis) ir aš jau spėjau jį išduoti!
Neatspėsi su kuo. Taip ir galvojau, jau atspėjai. Tu tikrai mano geriausias draugas.
Taip, tu nelysti – su Tomu.
Vakar buvom susitikę, buvo taip romantiškai neromantiška, ir aš pati jį pabučiavau! Įsivaizduoji? Aš savim taip nusivyliau. Niekada taip nesielgdavau. Niekada.
Kaip reagavo Tomas?
Jis buvo pritrenktas, bet iš jo akių žiburėlių supratau, kad jam patiko ir tai mane paskatino. Vėl pabučiavau. O paskui jau pradėjo ir jis.
Jauičuosi siaubingai.
Kas pikčiausia, kai mudu draugavom nebuvo tokių kaip ir aistros potraukių, kaip dabar.(Jei būtų buvę, manau dar ir dabar būčiau su Tomu ir jį dievinčiau, nors dabartiniai santykiai suteikia tokio paslaptingumo ir mane tai veža! Jaučiuosi labai nenormaliai.) Vakar, maniau, kad bus ne tik bučinių, bet ačiū DIEVUI, na ne Dievui, o Kajui, kuris man parašė. Po jo sms sugrįžau į realybę. AŠ KAJAUS MERGINA. (Šito reikia nepamiršti).
Po sms, atstūmiau Tomą, bet jis ir vėl lindo. Pati kalta! Nereikėjo man jo bučiuoti, dievaži, nereikėjo.! Na bet šaukštai jau popietų.
Išdavystė toks saldus dalykas, kad norisi karoti ir karoti. Bet aš susivaldysiu. Tu juk tiki manimi?
Su meilė Milė ;*

p.s. varau susitikt su Kajum. Įdomu, ar jis gerai bučiuojasi? (che) Taip, mudu dar nesibučiavom. (shy).

Nuuu, taip greit perskaičiau, taip lengvai skaitosi ;D
Man baisiai patiko tęsinys ir visos tos jos mintys.
Kadangi man patiko, tai jau gali duot ir kitą

Geras tęsinys Reikėtų cituoti nuo pradžios iki galo. Super. Jos mintys. nuostabios ;D
Pabaigoj tikrai nesiitkėjau to, ką perskaičiau ;D Pradedu po biški ebesuprasti Milės. Neapsisprendusi biškiuką ;D

Ačiū.
Tai čia taip viskas ir turi būt, jeigu noriu, kad viskas susiklostytų taip, kaip reikia ;D

Opaaaa, aš irgi nesuprantu MIlės ;DD
NU bet šeip aišku, man čia viskas patiko.
;DDDDDD
darrrrr

kaip man patinku, viskas taip nu rimtai kaip realiam dienoraštį ir taip viskas. Ach, kaip man patinka šis ff!

Ačiū jums ;D
Man smagu, kad jum patinka xD

Dar viena trumpa dalis. Neišeina man ilgo parašyt


Kas man pasidarė? Kodėl elgiuosi taip man nebūdingai?
Dabar ir vėl klausiu savęs, ką šį kartą padariau?
Nepatikėsi.
Man ribų nėra.

Susitikau su Kajumi, buvo linksma. Kažko trūksta, tikriausiai artumo?
Kas man darosi? Ankščiau vengdavau karštų glamonių, bučinių ir banalių žodelių. O dabar, o dabar aš jų noriu. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad jų nebeišgirstu..
Dabar tau atrodo, kad iš Kajaus negaunu pakankamai dėmesio, bet taip nėra.
Mes draugaujam jau keturios dienos, bet dar nebuvo bučinių!
Ne, tikrai, nesuprantu savęs.
Su Kajumi buvo linksma.
Pabuvom kavinėj, linksmai pasišnekučiavom, apsikabinom ir jis mane parvežė namo. Tuo viskas ir baigėsi. Vėliau parašė sms, kad jis jau namuose ir palinkėjo man saldžių sapnų. Jis man keistas.

Ką gi, kadangi buvo dar anksti, tik vienuolikta valanda nakties man parašė Tomas. Siūlė susitikt. Ir..ir..ir aš susitikau su juo.
Iš pradžių buvom šalti, o paskui, o paskui buvo vėl bučiniai ir visa kita. (Visa kita, tai nieko blogo, sex‘so nebuvo).
Aš savim nusiviliu vis labiau ir labiau, bet sustot negaliu.
Tikriausiai man pasireiškė praradimo sindromas.
Kadangi tu sąsiuvinis. (neįsižeisk) Tai aš tau paaiškinsiu.
Praradimo sindromas, tai kai prarandi arba meti savo vaikiną ir susirandi kitą, tada tau prireikia buvusio.
Aš beviltiška.
Gal reikia vėl susitaikyt su Tomu?
Ne, taip įdomiau.
Dieve, man dar tik 17metų, o aš taip elgiuosi, kas bus vėliau?
Prižadu tau ir sau, kad jeigu mano ir Kajaus santykiai netaps romantiškesni ir karštesni, aš jį mesiu.
Dabar tu manai, kad man trūksta sex‘so ir panašiai. Tu klysti. Aš esu dar nekalta ir tuo didžiuojuosi, bet negaliu nesakyti, kad negalvoju apie tai..
O kai pagalvoju, visad pagalvoju apie Tomą, tad kyla klausimas, ko man reikia iš Tomo?

Aš sutrikusi. Manau, pats laikas užsirašyti pas psichologą.
Gražu, būsimajai psichologei reikia psichologo. Šaunus įrašas mano biografijoje.
Ką jau padarysi, aš rimtai pas jį nueisiu (pas psichologą žinoma).

Bėgu paskambint.

Su meile ir nesveikom mintimis, tavo Milė.

-

Tu manimi didžiuosiesi. Neužsirašysiu pas psichologą, kam tie psichologai, kai turi tokias drauges, kaip Aurėja ir Vika? Jos manosios psichologės.
Nusprendžiau joms viską papasakot.O tai reiškia, kad šią naktį, aš tave paslėpsiu, nes jos pas mane miegos. (Aš juk turiu saugoti savo privatumą, joms nebūtina žinoti, kad rašau tave t.y. dienoraštį).
Palinkėk man sėkmės ir ištvermės. (Man to prireiks).
Labanakt :}*
Susirašysim ;* (nu ok, aš tau parašysiu ;D)

-

Sveikas, ką tik drauges namo išlydėjau. Smagiai pasibuvom.
Na gerai, einu iškart prie reikalo.
Tikėjausi baisos jų reakcijos, priekaištų ir panašiai. Keista, bet to nebuvo. Atrodė, kad jos žinojo, kad taip ir bus.
Jos viską ramiai išklausė, ir nepatikėsi ką man jos patarė!
Liepė pasakyti Tomui, kad turiu vaikiną. (čia nieko baisaus) Jos pasiūlė pažiūrėti, ką jis sakys...Na ką, reiks pabandyti...

Ach. Ir vėl trumpas įrašas. Nepyk, gyvenimas mano nuobodus, tad teks priprast gaut mažai informacijos. Pradedu manyti, kad tu ne dienoraštis, o man kvailų pamąstymų sąsiuvinis.
Neįsižeisk, nieko asmeniško.
-

Nežinau ką pasakyt. Tai nuopstabu. Ir tiek. Kituose ff galima būna sakyt va ten at ten buvo gera vieta, o čia viskas taip gera.;D Aš apšalus.

Visiškai sutinku su Bubble, čia viskas iki paskutinio sakinio - idealizmas.
Myliu šį ff (L

Jėėė.
O aš myliu jus ;DD

Kaip fainaaa,mane Lanzanis myli ;DDD

Aš neturiu ką pasakyt, nes man laaabai patiko
Sorry, už tokį ilgumu nepasižymintį komentarą, bet aš tikrai neturiu ko pasakyt išskyrus visus gerus žodžius ;D

Case, džiaukis ;D
Miste, ačiūką
;DD

Kadaaaaaaaaa?

Tau isterija šiandien? ;D
Kažkada bus ;DD

gali būt
Nu ble, nereik man kažkada man reik greeeeeeeeit

Tai tu savo įdėk ;D

neeee, aš iš jūsųs visų neseniausiai dėjau xd

Pasvajok ;D

Artėjančių švenčių proga - tęsinys !

Labas. Rašau tau ir žliumbiu. Žliumbiu, kaip kokia kvailė, tokia ir esu. Kodėl verkiu? Papasakosiu.
Pirma priežastis.
Susitikau su Tomu, o viskas buvo taip:
-Sveikas. –žvaliai tarė jis.
-Sveikas. – atsakiau.
-Ką veikiam? – kaip visada paklausė jis.
-Nežinau. – numykiau.
-Gal pas mane? – jo akys sužibo. Išsigandau.
Tylėjau.
-Tyla geras dalykas.- tai taręs paėmė mane už rankos ir nusivedė į mašiną.
Įsitempiau.
-Tu bijai, ar kas yra? – Tomas atrodė nustebęs.
-Nebijau. Klausyk, aš turiu tau kai ką pasakyt. – tariau.
-Ką?
-Aš turiu vaikiną. – Nervingai pasakiau. Mačiau, kaip Tomas išbalo.
-Netikėta. – šaltai tarė. –Tai ką, su manim tik žaidei? – pasipiktinęs tarė.
-Nežaidžiau.
-Tai ką veikei? Ak, taip, naujajam ragus įstatyt norėjai? Ar dar ką? – mačiau, kaip Tomas siuto.
-Nežinau. Tiesiog, kai esu su tavimi, man gera. Nežinau kas man yra. – pamačiau, kaip Tomas atsileido.
-Na ir ką dabar darysim? – jau ramiai tarė.
-Nežinau. – bandžiau nusišypsot, bet nepavyko.
-Tu mane asilu laikai, ar ką? – vėl jis pyko.
-Nelaikau. Tai ką man siūlai daryti? – supykau.
-Dar klausi. Apsispręsk, su kuo nori būti, su manim ar su juo?
Pasimečiau. Norėjau pasakyt su „abiem“, bet tai taip absurdiškai skamba.
-Tavim. – netikėtai tariau, jis nusišypsojo.
-Puiku, parašyk jam, kad grįžai pas mane ir viskas. – nusišypsojo.
-Negaliu taip. – tariau, Tomas pyktelėjo, vėl atsileido.
-Duok telefoną. – liepė. Daviau. Jis kažkam parašė. – koks jo vardas?
-Kajus.
-Viskas. Tu jį metei, dabar vėl esi su manimi. – Jis kalbėjo labai šaltai.
-Ką tu jam parašei? – išsigandau.
-Nieko. O dabar įsiklausyk, dabar esi mano mergina ir esi tik mano. Klausysi tik manęs, būsi man po padu. Aišku? – įsakmiai tarė.
-Aha. – ironiškai tariau.
-Gerai, aš juokauju. – jau linksmiau tarė Tomas.
-Ką tu jam parašei? – drebančiu balsu paklausiau.
-Labanakt. – šyptelėjo.
-Ir viskas? – nustebau.
-Klausyk, aš suprantu, kad kai turi vaikiną, jo nenori, o kai neturi vėl nori. Toks tas suknistas gyvenimas. Dabar tau gera su manimi, kadangi kyla pavojus, kad Kajus sužinos. Aš viską suprantu.
-Bet...
-Ša, nereikia. Suprantu, kad tu nenori manęs skaudint ir panašiai, suprask, aš jau suaugęs, man kitaip. – šyptelėjo.
-Tau tik 19metų. – tariau. – Tau visai ne kitaip. – apsiašarojau.
-Man 19metų, aš esu vyresnis ir turiu būti protingesnis. – šyptelėjo ir nuvalė ašarą, kuri ridenosi mano skruostu.
-Bet tu, bet aš tave... – įsižliumbiau. Tomas apkabino.
-Klausyk, aš visada būsiu čia, visada šalia. Jei tau nepatiks su Kajum, suprasi, kad tau reikia manęs, aš būsiu, aš laksiu tavęs. Tu dar jauna,gali pabandyti su kitu, aš juk suprantu.
-Tu būsi.. ? – klausiau su viltimi, nors žinojau, kad nebus.
-Visada, visur, kai tik reikės. – tarė Tomas.
Abu tylėjom, po valandos parvežė mane namo, nuo to laiko verkiu. Kodėl jis toks geras? Kodėl jis visada bando mane suprast? Kodėl jis nori man gerų dalykų?
Svarbiausia, ar jis lauks manęs ?
Bijau ateities, bijau.
Manau, kad nemyliu Kajaus, jis buvo svajonė, užgaida ir kažkas gražaus, ko neturėjau gaut.
Atsuk laiką atgal, prašau.
Na bet ir žliumbikė aš, reikia susiimt.

Labanakt ;*
Bėgu dar paverksiu lovoj ir sapnuose. Ryte būsiu baisi.
Myliu.
;*

gaaaaaaš
koks fainaaaaas tęsinys
nu čia Tomas pavarėėė

Myliu šį ff xD

Ou jė ;D
Man patinka Tomas ir visas šis ff. Neturiu labai daug ko pasakyt, nes vis dar esu apkerėta ;DD

Ačiū ;DD
O man pradeda patikt rašyt šitą FF, tai manau, kad tęsinių galit greit sulaukt xDD