Pasiklydusioji

Aš laukiu tęsinio

Nu jeigu tu lauki, tai aš pasakysiu, kad laukiu visų jūsų tęsinių
Šiandien neįdėsiu. Rytoj gal. Kažkaip išeikvojau mintis, bet užtat vakar sugalvojau idėją naujam ff, kurio net nesiruošiu pradėt, bent jau kol šito nepabaigsiu.

Nu nxxxx
Aš šiandien noriu tęsinio, galiu savo įdėt, jei tu pažadėsi parašyt

Nu gi sakau minčių neturiu, šnd pagalvosiu, o ryt parašysiu

nūūūūūū
Aj gerai

Tai kurrrr? ;DDD

Pamaniau, kad jau būtų pats metas įdėti tęsinį
Bet aš vis dar neturiu minčių tolimesnei šio ff eigai ;D


Nuo to vakaro su Agustinu praėjo dvi savaitės. Iš dalies Candelos gyvenimas niekuo nepaikeitė, tačiau tuo pačiu ir apsivertė aukštyn kojom. Ji ir toliau dirba tetos parduotuvėje, kartais susitinka su draugais. Tuo jos gyvenimas anksčiau ir apsiribojo. O dabar į jos gyvenimą įsiveržė Agustinas. Jie bene kiekvieną vakarą susitinka ir leidžia laiką kartu. Nesvarbu ar jie kalbėdavosi, ar tylėdavo, ar juokdavosi, ar net ginčydavosi, bet Candelai buvo gera su Agustinu. Ji jautėsi ir jaučiasi laiminga. Bet ne visiškai...Kad ir ką jie kartu beveiktų, kad ir kur bebūtų, kad ir kaip gera jiems kartu, tačiau visada už jų yra Candela 2. Ir Candei tai nusibodo. Ji puikiai žino, kad Agustinas Candės 2 nemyli, bet visgi jis yra su ja. Ji taip pat žino, kad anksčiau ar vėliau jie išsiskirs, bet Candei jau nusibodo laukti to anksčiau ar vėliau. Visur, kur Candela atranda pliusų savo santykiuose su Agustinu, atsiranda ir minusų, susijusių su Candela 2. Ir Candei jau nusibodo būti antraplaniame vaidmenyje.
- Candelita, manau jau gali eiti, pabaigsiu susitvarkyti pati,- tarė Candės teta, bet Candela vis dar buvo paskendusi savo apmąstymuose.
- AŪŪŪ, Cande ar girdi?- dar kartą pakartojo teta.
- A, taip. Ką?
- Nesuprantu, kas su tavim daros pastaruoju metu. Tu man kažkokia keista.
- Neprisigalvok, teta,- Candės teta tikrai nebuvo tas žmogus, kuriam Candė pasakotų savo džiaugsmus ar išgyvenimus, nes po to juos žinotų visos tetos, kaimynės ir šiaip visi, kas tik netingėtų klausytis jos tetos.
- Neprisigalvoju ir tu puikiai tai žinai. Tik man kažko nesakai. Juk pažįstu tave, Candelita. Klausyk, mieloji, ar tu...nesilauki?
- KĄ? Kaip tau gali šaut į galvą tokios mintys. Jeigu ir elgiuosi keistai, nors taip nėra, tai tikrai ne dėl to, kad aš laukiuosi.
- Tai visgi pripažįsti, kad elgiesi keistai?
- Tai, ką norėjai pasakyti?
- Tu neatsakei į mano klausimą.
- Tai norėjai kažką pasakyti čia priėjusi? Ar ne?
- Candela! Nesielk taip.
- O kaip man elgtis, kai tu prieini ir tardai mane įsivaizduojamu mano keistu elgesiu?
- Kaip nori, Candelita. Nepasakosi ir nereikia. Norėjau pasakyt, kad gali eiti, pabaigsiu pati susitvarkyti parduotuvėje.
- Ačiū ir iki. Nesirūpink, teta, man viskas gerai.
- Tikiuosi, nors taip neatrodo. Vieną dieną tu laiminga, kitą paniurusi, kaip kad šiandien. Na, bet čia tavo reikalas.
- Vat būtent, teta. Mano. Nors dabar, patikėk, nevyksta nieko, kas keltų man nerimą, pavijų ir t.t. Nusiramink.
- Na, gerai, bet žinok, kad man rūpi tavo gyvenimas.
- Iki, teta,- tarusi šiuos žodžius Candė išėjo iš parduotuvės.
Tuomet ji pasigavo tinkamą mikriuką ir važiavo namo. Candė galvojo ar tikrai jos nuotaikų kaita tokia pastebima. Na, bet tai nesvarbu. Candei pasirodė keista, jog Agustinas nepaskambino. Kiekvieną diena, jai baigus darbą, ji sulaukdavo jo skambučio. Dažniausiai susitrdavo ką veiks vakare. Bet dabar nieko. Todėl nieko nelaukusi, ji pati surinko Agustino telefono numerį.
- Sveika, Cande.
- Labas,- išgirdusi linksmą Agustino toną, ji kiek nurimo.
- Atleisk, kad nepaskambinau, tiesiog buvau užsiėmęs.
- Ne, nieko. Tai kokie planai šiam vakarui?- Candė buvo pralinksmėjusi. Ir vėl apsireiškė jos nuotaikų kaita. Visada kai būdavo, ar kalbėdavo su Agustinu ji jautėsi laiminga, žinojo kad viskas išsispręs ir tiesiog nereikia kišti menkniekių į galvą. Tačiau, kai jie būdavo atskirai Candę vėl užpuldavo blogos mintys. Nejaugi ji nuo jo priklausoma?
- Nepyk, Cande, bet šiandien mes negalėsim susitikti. Ir taip Candela graužia mane, kokie tie mano reikalai kiekvieną vakarą. o šiandien ji primygtinai prašė, kad nusiveščiau ją pavakarieniaut. Nepyk, Can.
- Na, nieko tokio, aš suprantu. Bet pasakyk man, ar dar ilgai?
- Kas ilgai?
- Ar ilgai man teks visa šitai kęsti? Man nusibodo, kad reikia slėpti, nusibodo, kad negalime NORMALIAI būti drauge.
- Cande, nemanyk, kad man lengva. Manai, nenoriu būti tik su tavim?
- Tai kur problemos?
- Aš negaliu jos palikti, bent jau dabar. Suprask.
- Atleisk, bet šito suprasti negaliu. Gerai, nenoriu jokių barnių ar ginčų. Jei turiu dabar šitai kęsti - gerai, bet nežinau kiek ilgai truks mano kantrybė.
- Viskas susitvarkys, Cande patikėk. Iki.
- Čiau, gero vakaro.
Tačiau nuspaudus mobilaus mygtuką pradingo viskas juokas. Ir vėl nuotaikų kaita. Candė išlipo iš busiuko ir patraukė namo. Ir ji toli gražu nesiruošė ten praleisti viso vakaro. Candė norėjo nuvyti blogą nuotaiką, todėl surinko dar vieną telefono numerį.
- Suarez, o draugams tiesiog Eugė klauso.
- Ir vėėėl tu su tom savo nesamonėm.
- Ir vėėėl tu man dėl to priekaištauji. Nagi, kokios bėdos, Vetrano?
- Jokios. Ką veiki šiandien vakare?
- Nieko neplanavau. O ką siūlai?
- Nežinau, bet nenoriu šiandien sėdėti namie.
- Tuomet ką nors sugalvosim. Užlėksiu pas tave apie aštuntą. Čiau.

Pagaliaaaau ;D
Bet Agustinas tai loxas paskutinis
Db nervina jis mane ;D
Ou jėėė
Norėčiau, kad Candė pasigautų baxuriuką kokį
Tada būtų linksmaaaa
Tai va, lb džiaugiuosi gavusi tęsinį, ir gal pati įdėsiu savo ff tęsinį ;DD
Amo ese ff

Man patiko, kai lūžau iš tos tetos ;DD

Citata :

- Neprisigalvoju ir tu puikiai tai žinai. Tik man kažko nesakai. Juk pažįstu tave, Candelita. Klausyk, mieloji, ar tu...nesilauki?

Man patiko, tik kažkoks trumpas, gal susirgai?
Yėėė, aš noriu dar

Nu taip, tikrai trumpokas pagal tave. Šiaip man truputį matos, kad nelabai turi idėjos ir gal net noro... O gal tik taip atrodo.
Šiaip dėl nėštumo tai geras.
Ir šiaip man labai patiko, dar laukiu.

Nu taigi aš negaliu visada rašyt milžiniško ilgumo tęsinių. Vieną kart ilgesnis, kitą kart trumpesnis
Ir tau Bubble, tikrai gerai atrodo, nes rašydama šį tęsinį tikrai neturėjau idėjos ;D
O šiaip ačiū jum visom

Oj, oj, oj, be idėjos rašyt blogai...

Bet kai jos nėra...
Nors šiaip jau turiu keletą idėjų, taigi tokių beidėjinių tęsinių daugiau tikriausiai, bent jau artimiausiu metu neturėtų būti ;D

O, tada labai gerai!

- Na, tai kur nori lėkti, Can?- paklausė Eugė, kai jos abi sėdėjo jos automobilyje.
- Patikėk, aš tikrai nežinau. Tik žinau, kad tikrai nenoriu sėdėti namie. Juk tu esi visokių vietelių, kuriose galima pasilinksminti žinovė, taigi tu ir vežk.
- Kaip lengvai išsisukai. Tu man kažkokia keista.
- O gaaaad.
- Kas?
- Šiandien jau tai girdžiu antrą kartą. Pirma teta, dabar tu. Čia jau jūs man keisti darotės.
- Kažko tu man nesakai, na bet nesvarbu, jei ligšiol nepasakei žinau, kad ir dabar nesakysi. Važiuojam,- tuomet ji užvedė variklį ir automobilis pajudėjo.
- Kur važiuojam?
- Nesakysiu,- Eugė klastingai nusišypsojo.
- Tu visai kaip...- Agustinas norėjo sakyti Candė, bet laiku susilaikė.
- Aš visai kaip kas?
- Kaip...mano vienas senas draugas, kuris niekada nesako kur mane vežasi,- Candei nebuvo malonu meluoti, bet taip reikėjo. - Tai gal visgi pasakysi kur važiuojam?
- Ne, bet galiu pasakyti, kad tai tikraai nebus žmonių prikimštas trankus klubas.
- O aš maniau, kad tu mane kaip tik į tokį nusiveši. Ir aš manau, kad man reikia ko nors trankaus, kad galva atigautų.
- Patikėk, tai bus kur kas geriau nei klubas.
Toliau, jos važiuodamos nekalbėjo. Trumpam Candė mąstė nejaugi ji tikrai taip keistai elgiasi, bet vėliau nusprendė šiandien blogom mintim nekvaršinti sau galvos. Eugė automobilį sustabdė kažkokioje stovėjimo aikštelėje.
- Atvažiavom,- tarė ji.
- Neliepsi man užsimerkt?- juokais tarė Candė.
- O gera mintis. Užsimerk.
- Net nesvajok,- po šių žodžių jos abi išlipo iš automobilio.
- Nejaugi tau dabar neįdomu kur tave atsivežiau?
- Taigi jau matau ten, už kampo kažkoks restoranas ar kas ten. Nagi šįkart tikėjausi iš tavęs ko nors kito,- kažkiek nuliūdo Candė, nes ji norėjo pašokt ar dar konors, tik nesėdėt už stalo.
- Negalvok apie mane taip blogai,- Eugė vėl klastingai nusišypsojo.
Tuomet jos patraukė būtent prie to pastato, kurį Candė ir matė už kampo. Ir tik priėjusi arčiau pamatė, kad šiandien čia vyksta karaoke dainų vakaras.
- O neee, Euge, nesitikėk, kad aš žengsiu čia, o jei jau ir žengsiu, tai jokiu būdu nesitikėk, kad eisiu dainuot. Na jau ne.
- Nagi, Can, nebūk niurzga. Eime gerai praleisti vakaro.
- Gerai, bet aš nedainuodiu, supratai?
- Aha,- tepasakė Eugė, tuo visiškai neįtikindama Candės.
Viduje buvo labai jauku. Netgi buvo parengta scena. Tolėliau buvo keletas staliukų, prie kurių jau sėdėjo žmonės. Ir Candė susimąstė, jeigu ji čia būtų su Agustinu, viskas būtų kur kas nuostabiau. Tačiau vėl nuvijo mintis, susijusias su Agustinu ir mintyse pasakė sau, kad ir be jo viskas gali būti puiku.
- Eime prie staliuko, tuoj prasidės programa ir jeigu mes stovėsim, bus galima pamanyt, kad mes pirmosios norime dainuot,- tarė Eugė.
- Juk puikiai žinai, kad manęs niekas nenuvarys ant tos scenos.
Tuomet jos prisėdo prie vieno staliuko ir iš tiesų greitai prasidėjo programa. į sceną išėjo kažkoks kostiumuotas vyriškis, kaip Candė pamanė, turbūt šio vakaro vedėjas.
- Sveiki, susirinkusieji,- pradėjo kalbą jis. - Labai malonu šiandien čia matyti daugiau, nei bet kurią kitą dieną, žmonių. Džiugu, kad yra tokių, kuriuos domina rengiami karaoke vakarai. Taigi aš tikiuosi, kad šiandien atsiras ne vienas žmogus, kuris išdrįs mums parodyti savo gabumus. Belieka jums palinkėti geros muzikos ir gero vakaro,- tuomet žmonės pradėjo ploti. - Taigi norėčiau pakviesti žmogų, dažną mūsų rengiamų vakarų dalyvį, kuris ir pradės renginį - Frederiką.
Tuomet į sceną išėjo kokių 23 - ejų metų tamsiaplaukis vaikinukas. Candė jį atpažino ir nusišypsojo.
- Gal galėtum paaiškintį, iš kur kilo ta šypsena?- žinoma, Eugė negalėjo nepastebėti.
- Pameni, kai važiavau į Casi angeles susitikimą?
- Na žinoma, to įvykio juk nepamiršiu,- Eugė pradėjo juoktis.
- Tai va. Tai tas pats vaikinukas, vežęs mane į tą susitikimą, prieš kurį aš apsikvailinau tavo dėka.
- Ooo,- ji vis dar juokėsi. - Kaip matau tu man nemelavai, kaip kad aš buvau įsitikinusi. Jis tikrai simpatiškas. Ką čia simpatiškas. Jis velniškai gražus,- Eugei, tai pasakius Candė pažvelgė į jį. Dabar jis atrodė kur kas gražiau nei tada automobilyje. O kai jis dainavo išvis atrodė pasakiškai. Beje, jo balsas buvo labai gražus, o kai jis dainavo negirdėtą lėtą dainą, pats grodamas gitara, Candė išvis nebegalėjo atitraukti akių. Tai ji padarė tik tada, kai jis nejučiomis pažvelgė į ją. Tuomet Candė šiek tiek susigėdijo savo simpatijų. Juk ji kaip ir draugauja su Agustinu. Bet pati buvo nusprendusi šį vakarą apie jį negalvoti, taigi...
- Alio, drauguže,- prakalbo Eugė.
- Ką?
- Kaip tai ką? Aš ryškiai matau, kad tau jis patinka.
- Nesvaik, Euge.
Tuomet vaikinukas, kurio vardas pasirodo buvo Frederikas, baigė dainą, po kurios nugriaudėjo didelė aplodismentų banga ir scenoje vėl pasirodė vakaro vedėjas.
- Ačiū už tikrai gražią dainą. Beje, informuoju jus, klausytojai, šią dainą sukūrė pats Frederikas,- tuomet vėl pasigirdo aplodismentai. - Na, o dabar norime pakviesti savanorių iš salės.
- Nagi, Can, varyk,- nežinia ar juokaudama, ar rimtai tarė Eugė.
- Cha, norėtum,- po šių žodžių Candė pasielgė kiek impulsyviai. Ji garsiai sušuko, kad dabar į sceną nori eiti jos draugė Eugenia, na o žinoma, šiai nebebuvo kur dėtis ir ji patraukė į sceną, tik prieš tai Candei dar pasakė:
- Na, jei jau tu taip, iš manęs tikėkis to pačio, arba dar blogiau...
Candė pagalvojo nejaugi jai taip pat teks eiti į sceną? Na, bet jeigu jau teks, tai bus padariusi Eugė ir Candei bus drąsiau. Eugė pasirinko dainuoti linksmą dainą. Jai baigus dainuoti, Candė tikėjosi išgirsti žodžius, kviečiančius ją į sceną, bet kai to nebuvo, Can su palengvėjimu atsikvėpė, kad šiandien turbūt jai neteks to padaryti.
- O man visai patiko,- grįžusi pasakė Eugė. Toliau dainavo kažkokia mergina iš priekinio stalelio ir kažkoks vaikinas iš kažkur. Vėliau į sceną įžengė vedėjas.
- Taigi, nesenai čia dainavusi panelė Eugenia, paprašė, kad tokią pat progą mes suteiktume ir jos draugei, taigi kviečiame Candelą į sceną.
Tuomet Candė nustėro. Ji jau buvo įsitikinusi, kad dainuoti jai neteks.
- Och, tu kerštautoja,- tepasakė ji Eugei ir nuėjo į sceną, manydama, kad nebus taip baisu. Visgi dainuos ne pirmą kartą. candė pasirinko lėtą dainą pavadinimu "If I lost my way". Pradėjusi dainuoti Candė nei kiek nesijaudino, dainą ji pakankamai gerai žinojo. Net nepastebėjo, kaip pradėjo dainuoti paskutinį dainos posmą:

"If I lost my way
Would you stand with me
Would you love me still
And care for what I need
If I lost my way"...

Candei baigus dainuoti pasigirdo aplodismentai. Žinoma, ji jų tikėjosi, bet tikrai ne tokių gausių. Nulipusi nuo scenos Candė gavo sms žinutę nuo Eugės, ši pasakė, kad nuėjo į tualetą ir pasveikino Candę nuostabiai sudainavus. Candė nuėjo prie staliuko ir atsisėdo. Ji jautė kaip kažkas artėja prie jos iš už nugaros, bet buvo įsitikinusi, kad tai Eugė, todėl neatsigręžė.
- Gal norėtum sudainuoti duetu?- tai nebuvo Eugės balsas.

Man čia jau panašėja į mielės trikampį, ne gal keturkampį. Aj nesvarbu.
Šiaip kiek mažokai veiksmo ir arba jis buvo labai trumpas, arba greit perskaičiau.
Laukiu dar, man labai patiko!

Trikampį ir aš įžvelgiu, bet keturkampio nelabai
Ačiū ;D

Nu taigi Candela, Agustinas, tas koks jo ten vardas Frederikas ir Candela2. Bent iš dalies keturkampis.

Ai, jo tą durnelę užmiršau

Ou jėėėė, myliu trikampius ir keturkampius ;DD
Davai Cande varyk su Frederiku ar koks jis ten
Man žiaaauriai patiko tęsinys.
Myliu myliu myliu šį fffff

Ačiūūū

O čia tai suvartei
Man patiko, toks linksmas tęsinukas, man baisiai patinka

Baisiai ačiū ;D

Baisai prašom ;D

Nominuotas ff gerbėje ;DD





P.S. pirmam poste irgi yra ;DD