Pasiklydusioji

Ačiū labai

Ačiū, kita dalis bus rytoj. Gal bus

Šiandien? Tai laukiu...

labai prisižvengiau ;DD E
Viskas buvo nerealiai,įsimylėjau šį ff
Tęsiniooooo poryt lauksiu ;DD

kažkas sakė,vos prisijungęs tęsinį įdės...
Ar mano rega prasta ar ką? Nes žinok bišky nematau čia tęsinio...

Visų labai atsprašau, kad tik po tiek laiko dedu tęsinį, tiesiog anksčiau nebuvo nei kada, nei kur. Pažadu, kad mano tęsinių dėjimo dažnis pasitaisys.

Viduje viskas buvo taip, kaip ir paskutinį kartą kai Candė čia lankėsi. Gal tik keletas nereikšmingų detalių atrodė kitaip. Neilgai trukus prie Candės prisistatė Eugė su Lali.
- Na, kaip patiko mano pokštas?
- Cha, labai juokinga, Euge. Kur visi kiti?
- Gasta su Nicu ir Pittu nuėjo paimti gėrimų iš Victorio mašinos, Cris su Emi kažkur knaisiojasi, o kiti turėtų greit pasirodyt,- išbėrė ataskaitą Lali.
- O ar visi susirinks?
- Na, Morena pasistengė, kad ateitų visi. Net Agustiną iš Brazilijos prisiviliojo, o juk jau tiek ilgai mes jo nematėm,- šį kartą atsakė Eugė.
- A,- joks normalesnis garsas iš Candės lūpų nepasirodė. Jos širdis pradėjo plakti nežmonišku greičiu ir šokinėti iš laimės, kai išgirdo, jog grįš Agustinas. Tas pats Agustinas, kurio Candė nematė jau apvalius metus nuo to laiko kai jis išvyko į Braziliją. Tas pats, kuris jų vaikystės ir paauglystės laikais laidydavo juokelius, gamindavo kokteilius nuo kurių visiems susukdavo pilvus, mėgindavo išmokti kiniečių kalbą, nors jam ir nelabai sekėsi ir darė daugybę dalykų, kuriais visus žavėjo. Tas pats Agustinas, kurį Candė mylėjo, o jam išvykus labai jo ilgėjosi.
- Ė-ė-ė, Cande, nusileisk ant žemės. Regis tau tas taksistas tikrai apsuko galvą.
- Nesvaik, Suarez. Aš nepametu galvos dėl kiekvieno pasitaikiusio vaikino, kaip kai kas.
- Tik nesakyk, mieloji, kad tas kai kas esu aš. Jau dvi savaites draugauju su vienu vaikinu,- o, taip dvi savaitės tikrai laaabai didelis laiko tarpas. Jos taip būtų besiginčijusios ir toliau, jei ne pro duris pasirodęs, o tiksliau pasirodę asmenys.
- Hou hou hou, nagi kur mano mažosios padaužos?- pro duris įžengė Vazquezas su Gimena, o jiems iš paskos keturi vaikinai su glėbiais gėrimų ir kitokio velnio.
- Ne tokios ir mažos tos padaužos,- su šypsena iki pat ausų pasakė Lali. Po šių žodžių sekė ilgas apsikabinimų ir meilių žodžių maratonas.
- Nė kiek nepastorėjai, Vetrano. Koks buvai šakaliukas, toks ir likai,- su šypsena pasakė Gastonas.
- Oh, kaip malonu. O tu žinok esi labai išstorėjęs, kad netgi mane tuoj svoriu pralenksi.
- Kurgi ne,- tuomet jie abu gardžiai nusijuokė ir ėjo pasisveikinti su kitais.Vienintelis, kuris iš tiesų pastorėjo, tai buvo Pittas. O visi kiti atrodę lyg ir nepasikeitę. Galbūt todėl, kad karts nuo karto Candė juos sutikdavo. Jos akys žmonių minioje vis ieškojo Agustino, bet regis jo dar nebuvo. Visi susėdo kas kur sau ir Cris užlipusi ant šiokios tokios scenos pradėjo savo kalbelę, kurią ruošė turbūt visą mėnesį.
- Labai smagu jus visus vėl matyti drauge po metų, džiaugiuosi, kad nenusigręžėte ir atėjote,- kurgi neateisi, kai Cris visus koneveikė dėl šio renginio. – Žinoma, nekalbu apie vėluojančius, tačiau mums visiems žinoma, jog Agustinas ir Pablas niekada punktualumu nepasižymėjo,- Cris bandė juokauti ir turbūt tikėjosi per salę nuaidinčio juoko, bet sulaukė stingdančios tylos, todėl toliau sakė savo kalbą. – Už šį renginį turėtume padėkoti Eugeniai, nes tai buvo jos mintis, kurią aš padėjau įgivendinti. Taigi tikiuosi, kad šį vakarą jūs atsiminsite dar ilgai ir tai bus nepaskutinis mūsų, liaudiškai tariant „meet‘as“. Ir galiausiai noriu jums palinkėti šiandien gero vakaro. Pasilinksminkit, mielieji.
Tuomet salėje pasklido šurmulys, visi ėmėsi darbo, šnekėdami apie įvairius įvykius, senus atsiminimus ir begalę kitų jau ne vieną kartą aptarinėtų dalykų. Candė nuėjo prie baro pasiimti ko nors išgerti ir prie jos prislinko Lali.
- O, tu čia. Ką tik pasisveikinau su Pablu ir Agustinu.
- Jie jau atėjo? Kur jie, juk reikia ir man pasisveikinti,- pagaliau Candė pamatys Agustiną. Tik ši mintis dabar sukosi galvoje. Atrodo Lali ją atspėjo, bet apie tai nieko neužsiminė, tik kiek liūdnesniu tonu pasakė:
- Pablas kažkur su vaikinais, o Agustinas su savo mergina šnekučiuojasi su Euge.
- Agustinas su kuo???- Candė taip norėjo tikėti, kad jai tik pasigirdo.
- Su savo mergina. Jie susipažino Brazilijoje, oAgustinas parvyko kartu su ja,- o dabar Candei pats metas nusileisti ant žemės, kaip kad jai jau siūlė Eugė. Juk ji puikiai žinojo, kad tarp jų nieko nebuvo, na žinoma, ir nebus. Juk ji jo ir nebemyli, nes praėjo šitiek laiko. Tiesiog buvo jo pasiilgusi. Arba bent jau pati šitaip manė.
- Aaa, su mergina. Na, ką gi tuomet einu susipažinti ir su ja,- kad ir kaip Candė stengėsi paslėpti savo liūdesį balse, jai tai ne itin pavyko. Ji ėmė varinėti akis po salę, kai galų gale pamatė salės kampe stovinčią Eugę kartu su nepasikeitusiu, nebent šiek tiek išgražėjusiu Agustinu ir prie jo prisišliejusia mergina. Ji buvo aukšta, blondinė, žydrų akių. Atrodė taip tarsi būtų nužengusi nuo žurnalo viršelio. Ji buvo būtent tokia, kokias senais laikais Candė su Agustinu vadindavo „besmegenfyfėmis“. O dabar jis su tokia susidėjo. Na, ką gi keičiasi laikai, keičiasi ir žmonės.
- Kokie žmonės, Agustinai,- nustačiusi patį linksmiausią balso toną, plačiai iššieptas lūpas, Candė priėjo prie kampe stovinčios trijulės.
- O, Candelita,- paleidęs iš glėbio savo merginą jis apkabino Candę. – Tu nė kiek nepasikeitusi, na nebent tik išgražėjusi.
- Tą patį galiu pasakyti ir apie tave,- po šių žodžių Candė pašnairavo į tą blondinką, tarsi duodama Agustinui ženklą, kad jas supažindintų.
- A, taip. Atleiskit man, kad dar jūsų nesupažindinau. Ką gi, Cande, susipažink su mano mergina, taip pat Candela,- ir tuo metu Candės kraujas užvirė kaip reikiant. To betrūko, kad šita dar būtų ir jos bendravardė.
- Waau, koks sutapimas,- bandė vaidinti nustebusią Agustino panelė.
- Tai jau taip,- lygiai taip pat bandė vaidinti ir Candė, tik jai sekėsi kur kas geriau ir įtikinamiau tai padaryti, nes juk ji aktorė. Tardama šiuos žodžius ir spausdama jai ranką, Candė kad ir kaip stengėsi atsikratyti tokių minčių, bet visgi pagalvojo: „na, ką mergyt, karas prasideda“.

Galbūt šiek tiek nevykęs tęsinys, bet ką padarysi...

Nevykęs sako nx..
Šitas tęsinys tiesiog tooooobulaaaas
Aš jau įsimylėjau tavo ff
Karas prasidedaaaa uou jėėės
Man taip patinka
Ryt lauksiu tęsinio

Ryt lauksi, ryt ir gausi
Ačiū

tai lb gerai ;DD

Blin, kur tau čia nevykęs?
Buvau prilipus prie monitoriaus
Jėga, I like it

Baisiai ačiū

Štai ir šiandienos tęsiniūkštis. Dedu jį tikėdamasi, kad jūs paseksite mano pavyzdžiu ir įdėsite savuosius.


Vakaras buvo puikus. Na, beveik puikus. Po pakankamai ilgo pokalbio su Agustinu ir jo mergina sekė blooperių žiūrėjimas, kuris visiems suteikė nemažą juoko dozę. Buvo gera prisiminti senus laikus. Vėliau Teen angels padainavo keletą savo dainų, vėliau tą patį atliko ir MAN. Kaip keista Candei buvo dainuoti po šitiek laiko, bet taip pat ir begalo malonu. Vėliau visi šoko, šnekučiavosi, juokavo ir ko tik dar nedarė.
Dabar Candė gulėjo savo lovoje, analizuodama vakar dienos įvykius. Nors ir daug neišgėrė, tačiau galvą šiaip ar taip skaudėjo. Į ją lindo visokios: geros ir blogos mintys. Bet jas nutraukė netikėtas telefono skambutis.
- Sveika, Cande. Kaip miegojai po vakar?
- Ag..Agustinai,- išgirdusi jo balsą Candė tiesiog nustėro. - Ačiū, neblogai, o kaip tu?
- Galvą skauda nežmoniškai, bet visgi šiandien turiu reikalų. Iš tiesų tai norėjau paprašyti tavęs paslaugos.
- Nagi kokios?- Candė tikėjosi išgirsti pasiūlymą papusryčiauti, pažiūrėti filmą ar šiaip ko nors, kas ją nudžiugintų, bet...
- Na...matai, kadangi aš šiandien turiu reikalų, o mano mergina norėjo apžiūrėti miestą, nueiti apsipirkti, tai...aš pamaniau kadangi jūs vakar nemažai pabendravot, galvoju, kad...galbūt, tu sutiktum palaikyti jai kompaniją, nes ji Buenos Airėse tik antrą kartą.
- Aš...na..žinoma, kodėl gi ne,- po šių žodžių Candė gailėjosi, kad napasakė, jog turi temperatūros ar kaip kitaip negaluoja.
- O, ačiū tau Cande. lieku skolingas.
- Tai kas, kur kaip ir kada?
- Jei tau tinka, tai dvyliktą prie netoli tavo namų esančio parko, o kaip čia jau jūsų reikalas,- nusijuokė.
- Gerai, Agus, man tinka. Tai iki.
"Ką aš veiksiu su ta nuoboda? Visą dieną? Kam aš sutikau? Galų gale kodėl man taip nesiseka?" Štai tokios mintys sukosi Candės galvoje. Na, ką ji turi valandą, kad išliptų iš lovos, nusipraustų, apsirengtų, susišukuotų ir įsidėtų ko nors valgomo į burną.
Valanda praėjo labai greitai. Iki parko Candė nusprendė nueiti pėsčia, nes parkas netoli namų, o paskui jau kaip Dievas duos. Nuėjusi prie parko ji jau iš toli pamatė ant suoliuko sėdinčius Agustiną su Candela. Candei net mintyse buvo keista pagalvoti jos vardą "Candela", o ką jau kalbėti kai jai reikės su ja šnekėtis. Eidama link jų Candė galvojo kodėl jos vardas negalėtų būti kokis Jozytė, Marytė, Aloyza ar dar kokia nors originalaus vardo savininkė. Kodėl būtent Candela? Nagi kodėėėl?
- Sveika, Cande,- savo cypiančiu balsu pasisveikino Agustino panelė.
- Sveiki,- Candė pabučiavo Agustinui į žandą ir kurį laiką galvojo ar tokiu pačiu gestu apdovanoti ir šalia jo stovinčią merginą, bet nusprendė, kad ji tokio gesto nenusipelnė, todėl tiesiog jai linktelėjo. Nutraukęs šiek tiek nemalonią tylą Agustinas pasakė:
- Cande, lieku tau skolingas puodelį kavos, kino seansą ar dar ko tik tu panorėsi.
- Apsvarstysiu šias galimybes,- pasakė Candė, žvelgdama į kitą Candę, kuri stovėjo čia pat ir jos veido išraiška tarsi sakė "alioo, aš irgi čia, žiūrėkit į mane".
- Na, tai aš lekiu, manau vakare susitiksim. Aš jums paskambinsiu, gerai praleiskit laiką ir likit sveikos Candelitos,- tai pasakęs Agustinas nuėjo prie savo juodo Mersedeso. Candė, pastebėjusi, kad jos šios dienos kompanionė net nežada pradėti pokalbio, ji pati ėmė jautį už ragų.
- Na, tai ką nori šiandien veikti?
- Nežinau, manau būtų smagu apsilankyti kokiam nors centre. Noriu įsigyti ko nors naujo, nes jau seniai neapsipirkinėjau. Ką manai? Jeigu nenori, tai galima veikti ką nors kita. Man nėra taip jau svarbu, tiesiog noriu pamatyti naujų veidų ir šiaip nuveikti ką nors prasmingo. Ką manai?- pagaliau ji užsičiaupė ir leido Candei įsiterpti.
- Man taip pat nėra svarbu ką veiksime, nes Buenos Airių vieteles jau esu ištirynėsusi ne vieną kartą, tad jei nori apsipirkti galime važiuoti į prekybos centrą,- kurgi ne, šis užsiėmimas, pasak Candelos 2 labai prasmingas.
- O puiku. O kuo mes važiuosime?
- Autobusu,- kuo ramiausiai atsakė Candė, net nenutuokdama kokią veido išraišką numes Candė 2.
- AUTOBUSU???
- Taip, bet jei tau netinka, galime eiti ir pėsčiomis,- regis Candė šiandien pasismagins šiek tiek nervindama tą blondinką.
- Na...ne, manau tiks ir autobusas.
Taigi jos nuėjo iki artimiausios autobusų stotelės, įlipo į vieną autobusų, kuriame Candei ne kartą teko tramdyti juoką, žiūrint kaip jos naujoji draugužė nesėkmingai bandė išsimušti talonėlį vos nesulaužydama muštuko. Taip pat kai ji vis užmiršdama laikytis ne kartą užgriuvo ant žmonių ir vis atsiprašinėjo. Vaizdelis buvo tikrai neblogas. Išlipusios reikiamoje stotelėje nuėjo prie centro.
- Kur pirmiausia nori eiti?- paklausė Candė nors jos atsakymą žinojo. Ji norės aplankyti kiekvieną čia esančią parduotuvę ir iš kiekvienos nusipirkti nors po menkiausią šūdgaliuką.
- Manau, kad galime pradėti nuo pradžių, nes noriu viską apžiūrėti,- ką gi Candei beveik pavyko atpėti.
Taip jos ir vaikštinėjo visą dieną. Ta blondinė Candei buvo tikras galvos skausmas. Tai jei reikėjo to, tai ano. O dar žinant kaip Candė nemėgsta visų tų prekybos centrų. Jai niekaip nepavyko suprasti ką Agustinas pamatė šioje žmjogystoje, nes Candė joje matė tik apskritą nulį. Tačiau atsiminusi, kad šiandien ji dar turbūt susitiks su Agustinu ir dar prisiminusi pažadėtąjį kino seansą jos nuotaika pasitaisė. Pasitaisė taip, kad pasiryžo iškentėti likusią dienos dalį neįžeizdama ir nesijuokdama iš savo draugužės.

Aš prisijuokiau čia ;DD
Candė 1, Candė 2 Čia gerai sugalvojai ;DD
Dar tam autobuse tai nerealiai

Citata :

Eidama link jų Candė galvojo kodėl jos vardas negalėtų būti kokis Jozytė, Marytė, Aloyza ar dar kokia nors originalaus vardo savininkė. Kodėl būtent Candela? Nagi kodėėėl?

Šita vieta,taip pat nerealiai prajuokino Jozytėėėė

Kuo toliau,tuo labiau aš šį ff
DAR

Nerealybė ;D
Ta Candė 2, lopeta kažkokia
Patinka man, kuo toliau, tuo įdomiau
Darr

Ačiū už komentarus
Dar bus ryt tikriausiai

Aš šeip laukiuuuuuuu

MES šiaip laukiam

JŪS dar palaukit.
Man biškutį kūrybinė krizė.
Šiandien pasistengsiu ką nors sumąstyt ir rytoj tikrai gausit tęsinį

Aš jau laukiuuuu

Kaip jau minėjau man šiokia tokia krizė. Ne ekonominė, bet visgi kūrybinė krizė. Nebežinau ką čia rašyt, nors šį kartą išspaudžiau kažką. tas kažkas biški lievas gavos, bet aš stengsiuos pasitaisyt.
Imkit tą lauktą tęsinį ir skaitykit Ji gal ir ne tobulo ilgumo, bet taip jau gavos


Dabar jos ėjo lauk iš prekybos centro. Lauke jau buvo sutemę. Merginos susitarė su Agustinu, kad šis privažiuos jų pasiimti. Taigi jos stovėjo lauke, laukdamos privažiuojančio automobilio. Candės galva tiesiog plyšo nuo Candės 2 cypiančio balso, kuris jai išūžė visą galvą. Šiandien gal kokį šimtą ar net daugiau kartų Candei teko laukti už persirenginėjimo kabinos ir atsakinėti į tokius klausimus kaip, kad "ar ši bliuskutė man tinka?", "kaip manai kuri geriau geltona ar violetinė?", "ar galime nueiti ten ir ten?", "gal man vertėtų nusipirkti tą ir tą?" ir dar į daugybę savo originalumu neatsiliekančių klausimų.
-...ir, žinai, tie auskarai man tikrai tiko, gaila, kad nepirkau. Ėėėė, Candela, ar girdi mane?- nors Candė ir palinksėjo galva, ji jos tikrai negirdėjo. Į visokius jos sapaliojimus tik atsakydavo "aha", "būtinai" ar tik šiaip, kaip kad ir šį kartą palinksėdavo galva. Irrr pagaliau, atvažiavo Candės galvos skausmo numalšintojas ir jos išsigelbėjima - Agustinas.
- Sveikos, merginos, kaip praleidote dieną?
- Buvo nuostabu, kai grįšime parodysiu ką nusipirkau. Beja, Candela tikrai puiki patarėja, daugelį dalykų nusipirkau jos padedama,- regis, Candė 2 buvo pasiruošusi nupasakoti kiekvieną minutę praleistą centre. bet visgi Candė pastebėjo. Pastebėjo tai, kad Agustino panelė būdama kartu su juo elgiasi kažkaip atsargiai, žiūri į jį tokiu žvilgsniu tarsi norėdama išsiaiškinti ar nepaakė ko netinkamo. Candela nesuprato kodėl taip yra, bet nusprendė artimiausiu metu tai sužinosianti.
- Candela, ar girdi?- šį kartą iš paskendimo savo mintyse ją pažadino Agustinas.
- A, taip, ką?
- Eime į automobilį parvešiu tave namo.
- Palaukit, man reikia į tualetą,- gaš, ji kaip penkerių metų vaikas.
- Mes palauksime tavęs automobilyje. Tik tu paskubėk,- bet visgi ragindamas juos paskubėti Agustinas nesitikėjo, kad ji pasirodys anksčiau nei po penkiolikos minučių.
- Okey, lekiu.
- Tai...eime?-paklausė Agustinas.
- A, taip žinoma. Kur man sėsti: į priekį ar į galą?
- Manau, gali ir į priekį. Candė nesupyks jei tu užimsi jos vietą,- o Candė 1 tikrai nesupyktų jeigu ji tikrąją to žodžio prasme užimtų jos vietą.
- Geeraai. Tai susitvarkei visus kažkokius savo reikalus?
- O, taip. Šiandien tu man tikrai pagelbėjai. Tai kaip sakiau esu skolingas, so gali rėžti viską: kada tu laisva, kur nori nueiti ir kelintą valandą?- o dabar jis užklupo Candę netikėtai, nes ji tikrai nežinojo nei kas, nei kur, nei kada.
- Manau man tiks bet kada. O kur ir kelintą paliekuy spręsti tau.
- Ar ne per lengvai išsisukai a?
- Žinoma, ne,- nusišypsojo.
- Na geraaai. Tarkim rytoj, šeštą vakare, tinka?
- Tinka. o kur?
- O čia bus staigmena.
kaip tik jiems aptarus savo susitikimą grįžo Candė 2, atlikusi savo gamtinius reikalus.
- Tai man sėsti į galą,- parėkė ji per atvirą Agustino langą.
- Taip, šį syk leidau mano priekine automobilio sėdyne pasimėgauti Candelai,- po šių žodžių jis atsisuko į Candę 1 ir tada jie abu smagiai nusikvatojo.
- Na, gerai,- tą jų susižvalgymą puikiai patebėjo Candė 1. Tuomet ji įlipo į automobilį ir Agustinas, užvedė variklį.
- Tai važiuojam,- tarė jis.
Ir jie patraukė keliu. Candela važiuodma žiūrėjo pro langą. Už jo pūtė vėjas, kaupėsi sunkūs lietaus debesys. Bet ji buvo laiminga. Tokia laiminga, kokia jau seniai nesijautė. "Rytoj laukia puikus vakaras"- pagalvojo ji. Tuomet trumpai pažvelgė į Agustiną. Jis žiūrėjo į kelią. Tada metė žvilgsnį į savo bendravardę. Ji žiūrėjo į Agustiną, paskendusi savo mintyse. Candė norėjo žinoti kokia siena yra tarp jų. Kodėl jų bendravimas toks...toks šaltas. Ji norėjo sužinoti ką Agustinas joje pamatė. Norėjo sužinoti labai daug, bet bent jau dabar klausimams nebuvo laiko. Bent jau ne dabar. Galbūt ką nors ji sužinos rytoj, galbūt dar vėliau, bet ji žinojo, kad vis vien sužinos. Antraip juk ji nebūtų Vetrano.

Man patiko
Toks fainas, įdomus labai, aišku, veiksmo mažai, bet kažkaip fainai
Man atrodo, kad Agustinas Candę 2 pasamdė XDD

DAR

Tavo mintis apie pasamdymą mane žiauriai prajuokino
Ačiū
DAR bus galbūt rytoj. Bet tik galbūt

Kuo toliau tuo labiau man patinka tavo ff
Daug veiksmo nėra būtina, svarbu pati esmė ir t.t.
Nerealiai čia
Jei ryt įdėsi tai čia buus

Thanks