Kaipnors išgyvensiu

Bl aš nespėju rašyt tokiais tempais ;DD

6 dalis

Pramerkiau akis.Mane pykina,galva tesiog lūžta,jaučiuosi silpnai.Visa tai tikrų tikriausios pagirios.Dar niekad savo gyvenime taip sumautai nesijaučiau.Ne,ne dėl pagirių.Dėl to kas įvyko vakar su Gastonu.Buvau tikrai netekusi proto,nesuprantu kaip aš sugebėjau viską jam pasakyt.Tikra kvailė aš.
Nežinau kaip aš išropojau iš lovos,neįsivaizduoju kaip nutipenau iki virtuvės,man nedaeina kaip aš užkaičiau arbadinuką,nesuprantu kaip nusigavau į vonią ir apsiprausiau veidą,man visiškai neaišku kaip aš pasidariau sau arbatą nuo pagirių ir prisėdau prie „bariuko“,o iš vis nesuprantu kaip aš įsijungiau televizorių ir žiūrėjau žinias.
Taip,tikriausiai visai jau netekau proto.Žiniose rodomas kažkoks karas Irane,aš geriu kažkokia šlykščią arbatą,bet ji man padeda,po kiekvieno guršnio jaučiuosi vis geriau.O dar ir tas klausimas dėl Gastono man tik ir sukiojasi galvoj tas pats klausimas:Ką daryt?Ką daryt?Ką daryt?.Tikrai jaučiuosi kaip kokia psichė.Bet vis dėl to aš greit randu atsakymus,o variantų yra du.Todėl telieka pasirinkti:
1 variantas:Paskambinti Gastonui,susitarti susitikti.Susitikus pasakyt,kad buvau per daug išgėrus ir nusišnekėjau,ir,kad tegul jis viską pamiršta ką jam sakiau,lyg nieko nebūtų atsitikę.Ir mes liktumėmė puikiais draugais.
2 variantas: Arba tesiog ramia galva vyt į Braziliją,ramiai atostogaut.Ir manyt,kad viskas išsispręs savaime.
A taip,per viską aš buvau visai pamiršus,apie atostogas.Taaaaaip,Cris mum davė savaitės atostogas,o po jų vyksim į Mar de las Pampas antro sezono filmavimams.Taigi aš,Lala,Mariu ir Colo susiorganizavom penkių dienų kelionę į Braziliją.Nieko negali būt nuostabesnio,nei keliaut į Braziliją su nuostabiausiom draugėm.Taigi ryt jau išvykstam.Aš tikrai esu tuo labai patenkinta.Tos penkios dienos tikrai bus nuostabios.
Taigi iš ties pasirinkau galima sakyt abu variantus,susitiksiu su Gasta viska ta pasakysiu,o po to ramia galva keliausiu į savo atostogas.
Kaip sugalvojau,taip ir padariau.Paskambinau Gastonui.
-Alio-atrodo aš jį pažadinau
-O sveikas Gastonai,klausyk norėjau su tavim pasikalbėt,gal galim susitikt po valandos Costos kavinėj?-mano balso tonas buvo itin pakilus
-Taipir aš norėjau su tavim pasikalbėt-pasirodo jis kiek prasibudijo
-Taip puiku,susitiksim-Greit padėjau ragelį.Geraaaai,pradžia yra.Ir toliau taip.
Net pati nepastebėjau kaip po valandos jau sedėjau toj kavinėj ir trypčiojau kojo,bei tryniausi rankas.(taip darau visad,kai jaudinuosi).
Štai pasirodė ir jis.Toks pat gražus,žavus,nuostabus kaip visada.
-Sveikas-tariau jam prisėdus priešais mane
-Sveika-Gasta nusišypsojo
-Žinai,aš norėjau pasikalbėti dėl vakar...-pradėjau
-Aš taip pat norėjau apie tai pasikalbėti-tarė Gas
-Tai vat,žinai vakar aš...
-Gal galiu aš pirmas pasakyt?-keista.Gasta mane pertraukė.Tai jam nebūdinga.
-Na...Sakyk-buvau tikrai nustebusi.Jis tikrai keistas.
-Žinai,šią naktį viską apmąsčiau.Manau vakar aš tesiog ieškojau priežasties.Manau tikrai nepagalvojau gerai.Todėl,manau,kad galėtumėm pabandyti.Pabaldyti būt kartu.-ir jis visa tai taip ramiai sako?
-Ne,Gasta.-tariau-Negalim.
-Bet,bet kodėl?-itin nustebo Dalmau-Vakar tesiog degei noru...
-Vakar buvo vakar,šiandien yra šiandien-ištariau sunkiai-Bus geriau jei nepradėsim,nes manau taip pat greit kaip ir pradėsim,taip viską ir baigsim...
Su tais žodžiais pakilau nuo kedės ir išlėkiau iš kavinės.Tai buvo sunkiausiais apsisiprendimas mano gyvenime.Na,bet kolkas.Taip.Man tikrai buvo netikėta,tai,kad jis paskys,kad nori būt su manim.Bet tą pačią akimirką aš supratau,kad negaliu.Aš bijau.Aš bijau likti įskaudinta.Aš Candela,kuri Lietuvoj keitė vaikinus kaip koijnes,kuri išgirdusi,kad ja palieka nusišypsodavo ir palinkėdavo vaikinui sekmės,aš bijau likti įskaudinta?Ne,tai man nebūdinga.Bet tikrai,aš to bijau.Ir kolkas nedrįstu pasipriešinti savo baimei.
Iš kavinės išlekiau su ašaromis akyse,grįžusi namo verkdama kroviausi lagaminą į Braziliją.Kažkas man atsitiko,aš pasikeičiau...


Geeeeeeero skaityyyyymo ;DD

Kaip man nuskilo. Du tęsiniai iš karto.

Citata :

„Candelitaaaaaa,kelkis.Naujas rytas,nauja diena.Pamačiau,atėjau,nugalėjau.Kelkis ir varyk į savo darbąąąą.Cande,gi sakiau keltis!
Candela Vetrano,tučtuojau kelkis ir eik į savo darbą,kitaip negalėsi užsimokėti nuomos,vėl gyvensi prie jūros ir liksi iki gyvenimo galo traumuotos psichikos bomže!!!!!“.
Iškart pašokau iš lovos.Tai mano žadintuvas.Įrašytas mano balsas.Tikrai stulbinamai veikia.Ypač paskutinis sakinys

Perskaičius šią vietą net garsiai nusijuokiau
Irrr laukiu tęsiniooo

Candy.-o tu tai jau sutiktum iškart... ;D
Nu pamatysi,gal kas ją ir atves į protą...
O tęsinio teks palaukt...
Miste-Labai tau nuskilo ;DD
Gerai,ka prajuokinau
Laaaauk

O gal jau tesinuka ir parasiusi turi? a?

Ne jajaja

Tai parasyk

Gaaaaal

Porfavor...

Ooooo nu pamėginsiu

Candy. lauk lauk
Spalvota. ačiū ;D

Iš pradžių labai tingėjau skaityt, bet dabar viską perskaičiau. Kaip faina! Nerealus darbas!

Bet šiaip man nerealu atrodo labai, kad gyveno prie jūros.
O jau iš žadintuvo tai net garsiai pradėjau juoktis.

Nuostabu.

Na gal ir nerealu,bet porą nakčių aš jaučiu išgyvenčiau
Labai ačiū,oj kiek skaitytojų atsirado

Na bet man atrodo prisistatytų kokie policininkai... Na gal Argentinoj ne.

Įsivaizduokim,kad Argentinoj policininkai debilai

Būtent!
O man dar juokinga buvo iš visų geografinių žinių. Kur ta Lenkija?

NU ką padarysi,Lala su Euge ne itin protingos

Jo. Bet joms atrodo ir Rusija nelabai daug sako. Man kaip ten juokinga buvo, o kai ji dar tikrino jų durnumą - Anglija yra Škotijoj.

Bet jos pasakė ne

Taip jap, dar nors kiek protingos. Dėk kitą dalį!

Da neparašiau Bet pasistengsiu greit parašyt

Atsitiko toks bajeris kaip,kad aš parašiau tęsinį
Malonaus skaitymo ;D

7 dalis

-Ei Can,jau laikas-tarė Lala priėjusi prie manęs
-Ach,na gerai eime-liūdnu žvilgsniu pažvelgiau į ją,o tada vėl pro langą už kurio puikavosi jūra.
-Na jau ir Argentinoj yra jūra-pamačiusi kaip žiūriu pro langą mane paguodė Colo
-Taaaaip,na eime,nes kitaip pavieluosim-susiėmiau
Taip.Jau praėjo tos nuostabios penkios dienos,ir mes jau turėjom grįžt namo.Iš tiesų tos penkios dienos kaip ir tikėjausi buvo nuostabios.Tikrai puikiai pailsėjau.Įdegiau,pasimaudžiau,linksminausi,daaaug juokiausi,kalbėjau ir tesiog ilsėjausi.Tai tikrai buvo nuostabiausios atostogos iš visų.Su šitomis trimis atostogauti kartu tikras košmaras,bet kartu ir tikra svajonė.Mes puikiai leidome laiką.Buvo daug bajerių,aš visiškai atsipalaidavau ir pamiršau viską pasauly.Man egzistavo tik Brazilija ir nuostabios mano draugės.Dieve kaip gera buvo...Mes plaukiojom,ėjom ant vandens atrakcionų,plaukėm jachta(vakarai jachtoje tikrai nuostabūs),ėjom į diskotekas,barus,arba tesiog gulėjom SPA ir kalbėjomės.Tai buvo tikrai nerealu,niekada nepamiršiu šių atostogų.
Nedaug laiko truko kol parvykom atgal į Argentiną,mus pasitiko Lalos mama ir visas išvežiojo po namus.Grįžusi namo nieko žinoti nenorėjau,tik kritau į lovą ir užmigau.Tikrai,buvau pavargusi.
Kitą dieną nieko įpatingo nespėjau nuveikti,pusę dienos pragulėjau lovoj,o kitą pusę kroviausi daiktus.
Pagaliau atėjo diena,kurios visi laukė.Susipažinsim su naujokais,kurie vaidins antrąjąme CA sezone ir vyksim į Mar de las Pampas.Pirmųjų serijų filmavimus.
Atsikėliau anksti,susiruošiau,papusryčiavau ir išlėkiau laukan,kur manęs turėjo laukti Lala su mama.Jos mane nuveš iki studijos iš kur mes visi įsėsim į autobusą ir išvyksim į Mar de las Pampas.Lauke jau stovėjo mašina.Prilėkiau,atvėriau pagažinę,įmečiau savo lagaminą į ją ir įlipau į mašiną.
-Laba,Can-Lali bagstelėjo man į žandą
-Sveika,kaip nuotaikos?-nusišypsojau
-Kol kas geros,pažiūrėsim,kokie bus mūsų naujokėliai...-Klastingai tarė Lala ir nusijuokė
-Manau jie bus ne ką blogesni už senuosius-nusijuokiau ir aš
Nailgai trukus mes atvykome.Lala dar kokis penkis kartus išlipusi iš mašinos apsikabino su mama.O tada mes nužingsniavome link vaikinu kurie jau kokią valandą kalbėjo su trijais nepažįstamaisiais.
-Sveiki-įsiterpiau tarp Pitto ir Augustino.
-Laaaabas-Lala atsidūrė tarp Nico Rieros ir Pitto.
-Tai gal supažindinsit?-paklausiau Pitto
-aa taip,jis...-Pittas jau norėjo išdėstyt,bet jį pertraukė vienas iš trijų vaikinų
-Mes ir patys galim prisitatyt-nusijuokė-Aš esu Nicolas,bet mane vadina Toti,Točiu
-Mano vardas Pablas-prisistatė kitas,pasirodė meilus
-O aš Alanas-prisistatė trečiasis
-Malonu-nusišypsojau-O aš Candela,Candė ir panašiai-nusijuokiau
-Labai malonu,Aš Mariana,Lala arba Lali-Prisistatė Lalachonas
-Klausykit,o tai kur...-Gasta.Taip norėjau to klaust,bet jau neprireikė.
Mačiau kaip jis sėdi už autobuso ir kalbasi su kažkokia mergina.Viskas.Pavėlavai Cande.
O aš taip tikėjausi,kad grįšiu mes išvyksim į mar de las pampas ir būsim kartu.Brazilijoj kiek viską apmąsčiau ir supratau,kad vis dėl to turi jam papasakoti apie savo baimę ir kovot su ja.O dabar jis čia sėdi,su kažkokia.O manęs net nepastebi.Negaliu patikėti,kad per savaitę viskas taip galėjo pasikeisti.Nesuprantu,kodėl?
-Ei Candeeeee,lipi į autobusą?-tarė Lala jau žengdama į autobusą-Visi jau sulipę,o tu čia stovi kaip zombė.Ar viskas gerai?
-Taip,taip,taip.Lipu-įlipau vidun,ir nuėjau link laisvos vietos,prie manęs prisėdo Lala
-Ei Can-spragtelėjo ji man pirštais prieš akis-Ar tikrai viskas gerai?
-Taip,viskas puiku-nusišypsojau.
Vis dėl to jei jau Gasta susirado kitą,tai jo problema.Man nereikia liūdėti.Turiu linksmintis.Ir taip ir padarysiu.Lyg Gastonas iš vis neegzistuotu
-Klausyk,o tai kur Eugė?-paklausiau
-Ei,a manęs iš galinės sėdynės nesimato?-išgirdau Eu balsą
-A taip,atleisk-jaučiausi sumautai,kaip atsilikusi nuo pasaulio-Nežinau kas man.
-Supratau,na nesvarbu.Pabendraukim geriau su naujokėliais...
-Jo,butinai-nusijuokiau.