Kaipnors išgyvensiu

oo,jau seniai nematyta spalvotaa ;DD
Ač ;D

jo jūs turit prieš mane lenk galvaaaas
Ačiūūū Miglęęę
Šiandienos tęsinukas:

27 dalis

-Baigėm-suriko filmavimų direktorius-Puiki scena Cande,tau nerealiai išėjo-pirmą kart girdėjau tokius žodžius.
-Ačiū-šyptelėjau.
-Gerai,visi skirstomes reik tvarkytis-sušuko didysis mūsų direktorius
Aš iškerart su džiaugsmu nulėkiau link grimo kambario buvau visai netoli kai mano kišenėj suvibravo telefonas,taip aš teliafo maniakė,net per filmavimus su juo nesiskiriu,bet kaip man kitaip su draugais kalbėt?
-Alio-atsiliepau,taip skambino...
-Ei Candelone,jau užknisai,kad neskambini,nerašai...-pasigirdo Juancho balsas.Jis tikrai nuostabus draugas...
-Oooo kas prašneko,Juaaaaaaachaaaai,ir dabar tik skambini?-nusijuokiau
-Jo TIK dabar,bet kažkodėl didžiajai scenos žvaigždei Candelai sunku pirmai paskambinti-žvengulys girdėjosi kitame laido gale
-Taip man laaaaabai sunku žinok...Na tai kaip jūs ten visi,be manęs liūdit-nusijuokiau ir kažkaip nuėjau arčiau vaikinų persirengimo kambario.
-Tai aišku,Candelitaaaaa.Kaip mes be tavęs,davai greičiau darom meet‘ą-kad ir jo nemačiau,jaučiau kaip jis šypsojosi
-Davai,mielu noru,o kada?-vis man artėjant prie vaikinų kambario durų,kurios buvo kiek pravertos,vis kalbėjau kiek tyliau.
-Kots ir ryt,tika didžiajai Candei?-jau buvau visai prie durų ir girdėjau kažkokius balsus
-Tinka,tinka.Daba turiu eit,čiau Juanchai-sušnibždėjau ir padėjau ragelį.
Tada priėjau dar arčiau durų ir pradėjau klausytis,kas,kaip ir kada.
-Klausyk Gastonai,gal tu nesveikas?-išgirdau Viktorijo balsą,tikrai negalėjau supainioti,tai Viko balsas ir jei jau sako „Gastonai“ tai reiškia,kad ir kalbėjo su Gastonu...Nu gi logiška...
-Ne man viskas gerai,aš sveikas kaip ridikas.Bet tu klausyk įdėmiai.Atsiknisk nuo Candelos,kas neaišku?-Gastonas tesiog rėkė.Įdomu...
-Nesuprantu kas tau nepatinka?Kodėl negaliu bendrauti su ja kaip žmogus?Kas tau darosi Gastonai?Iš pradžių vakar mane pritalžei girtas ir dar ryte paprašei,kad to nepaviešinčiau.Padariau tai,nepasakiau niekam.Nei Candelai,nei niekam kitam.O dabar man kali į galvą,kad negaliu bendrauti su Candela.Ir dar sakai,kad esi sveikas...
-Užsikišk.Aš nenoriu,kad tu bendrautum su Candela.Man tai trukdo.
-Trukdo?Ar Candė tavo nuosavybė,kad galėtum sakyti,ką jai daryti ir ką ne?
-Candė yra mano mergina.MANO,mano ir TIK mano.Kas dar čia neaiškaus?
-Tu nesveikas...Ką laikai Candę už daiktą kuris tau priklauso?Tu apgailėtinas...
-Gal...Bet nelysk prie jos-kažkoks baldas nukrito...-Nes kitaip,patikėk,nebenorėsi net „Casi Angeles“ filmuotis...
-Nesveikas...-vėl sujudėjo kažkas ir išgirdau žingsnius.Vis artinosi prie durų....Pravėrė duris,o ten stovėjau aš.Kvailoj pozoj mane užtiko Vikas.Stuvėjau susiriedusi,pasilenkusi,taip lyg, kad katik žadėjau išlaužti duris.Jaučiausi kvailai.Vikas stovėjo apšalęs,negalėjo net pajudėti.O Gastonas buvo tesiog išpūtęs akis.Atrodė,kad tuoj gaus infarktą...
Aš atsitiesiau,atgavau normalią būseną ir įžengiau į kambarį.
-Vikai,gali trumpam išeiti.Noriu viską išsiaiškinti su tuo...-tariau šyptelėjusi Vikui.
Vikas tik linktelėjo ir išdūmė iš kambario. Tada pažvelgiau į Gastoną:
-Cande,viskas visai ne taip...
-Nepezek,ok?-nusijuokiau-Nesuprantu Gastonai,kaip tu per porą dienų galėjai šitaip pasikeisti...Pampose atrodo viskas buvo gerai ten aš pažinau visai kitokį Gastoną,o kas tu toks esi dabar?Tikrasis Gastonas ar tik dar viena kaukė kurią dediesi?Nesuprantu visiškai tavęs,bet tikrai...Tu esi apgailėtinas.Kam reikėjo varyt ant Viko,jį daužyt,iš vis jis teisingai sakė tu tapai nesveiku ir laikai mane daiktu.Nežinau,galaš tau koks apdovanojimas už gerą vaidybą,vietos Martin Fiero apdovanojimo mane gaune,nu gi gerai visai?Dabar gali visą praeity tesiog ištrinti iš galvos,nes ten nebuvo tavęs,turbūt...Jei būčiau tave pažinojusi pasakyčiau,bet tu man pažinti tavęs neleidi,taigi... Sakykim,kad tavęs nepažinau,todėl kas buvo net neegzistuoja...Tu apgailėtinas...-ir tesiog išėjau iš kambario.Iš ties tai pasakyti man nebuvo itin sunku,nes tai buvo mano jausmai tą akimirką.Aš tada tikėjau,kad taip viskas ir baigsis,bet... Turbūt buvo naivu to tikėtis.


Nu dabar pažiekim kokius bus jūsų reakcijooooos

Spalve-Žinok Gasta tokiu looopu bišky pabus Ačiū
Migle-Kaip tik tokią nuomonę norėjau sudaryti jums Kad Gasta debila,o Vikas krūtas
Ačiūūū

Žinok net nenutuokiu kas bus toliau.
Man labai patiko šita vienta - išgirdau Viktorijo balsą,tikrai negalėjau supainioti,tai Viko balsas ir jei jau sako „Gastonai“ tai reiškia,kad ir kalbėjo su Gastonu...Nu gi logiška... Tas nu gi logiška nerealus.
Tai vat - man labai patiko.
Bet aš taip žiūriu ir mano ff Gasta lopas toks pasidarys. Kažkaip sutampa mums.

Vat taaaaaip Lb gerai pavarei su tooookiu komentaru
Nu tikrai sutampa,bet pas tave ff jis kaip Ramaaa
Ačiūūū zuiki

Šiandienos ;DD

28 dalis

Koks jausmas būti daiktu?Norit sužinoti koks jausmas yra būti daiktu?Galėčiau pasakyti,nes kaip tik taip jaučiausi,kaip daiktas.Jausmas žiaurus.Lyg tu būtum niekas.Paprastas daiktas kurį paėmai kai reikia,o kai nereikia numeta į šalį.Jausmas lyg tu būtum bejausmis daiktas,na juk tokie daiktai ir yra...Jie gi neturi jausmų...O gal?Nežinau...
Bet ne,aš nesijaučiau kaip daiktas.Aš labiau norėjau juo tapti,taip aš norėjau tapti daiktu.Tapti bejausmiu daiktu,nes kaip tik dabar aš nebuvau bejausmė.Ne,aš verkiau...O taip norėjau tą akimirką nieko nejausi,nieko,nieko.Visiškai nejausti...Deja,tai neįmanoma...Supratau,kad Dalmau aš buvau niekas.Na taip gal koks apdovanojimas...Pagalvojus,aš ir norėjau tapt tuo apdovanojimu.Daug geriau jausčiausi jei būčiau paauksuoto metalo pavidalo taurė su išgraviruotu užrašu „Gastonui Dalmaui,Candela Vetrano(čia taurės toks vardas jei ką,Gastonai) už puikią vaidybą“ taip daug geriau jausčiausi būdama negyvu daiktu...Ir išties Dalmau kvailai pasielgė,nežinau gal jis tikėjosi,kad visą mano gyvenimą sugadins...Prakeiktas kvailys,dabar tikrai norėčiau jo nekęst...Debilas neraliuotas...Bet tikrai,kodėl aš dabar verkiu dėl to Dalmau?Juk jis man niekas,jei jis mane palaikė daiktu,tai jis pats ne ką geresnis,o aš dar dėl jo verkiu...Dėl kažkokio nereikšmingo daikto...Neturiu dėl jo verkti,kaip tik turiu gerai pasilinksminti.Turiu gyventi.Juk čia ne pasaulio pabaiga,ne tik pradžia...Baigiau su Gastonu,pradėsiu normalų gyvenimą.Dabar galėsiu normaliai susitikinėti su draugais,viskas bus nerealiai.Jei tas lopas tikėjosi sugadinti man gyvenimą,pasirinko ne tą žmogų...Taip,aš tapsiu laiminga ir be to debilo.Jis dar pamatys...Taigi,aš nusivaliau ašaras,išsitraukiau veidrodėlį,apsitvarkiau ir nuėjau merginų persirengimo kambario link,reikia paskubėti gi šiandien laukia ilga naktelė su Coloresa (nesupraskit klaidingai,aš dar dėl to,kad Dalmau mane paliko netapau lesbiete).Kaip tik prie persirengimo kambario į duris pasirėmęs stovėjo Vikas.
-Ačiū-nusišypsojau.Jis labai nustebo,tikrai LABAI.Nežinau kodėl jis nustebo...-Ačiū už tai,kad atvėrei man akis-pratęsiau,gal dabar suprasiu ko jis nustebo-Tikrai.Vikai tu esi nuostabus žmogus,nors ir nepasakei man tiesiai į akis,bet...Kaip tu ten kalbėjai...Tai tesiog paguodžia.Tikrai labai ačiū tau Vikai,nežinau kas būtų jei ne tu-priėjau prie jo
-Ne,nieko...Čia man tik smulkmena-taaaaaip Vikas neišsiskiria su savo humoro jausmu,net tokiom akimirkom.Ir taip sugeba mane pralinksminti
-Ne ne,o taip-nusijuokiau-Rimta kalbu,labai tau dekoju už viską.Tu tikrai taip man padėjai-perbriaukiau ranka per jo plaukus-O tu irgi visai nieko-nusijuokiau,bagstelėjau jam į žandą ir nuėjau į persirengimų kambarį
Užtrenkus duris pamačiau itin smalsias Lalos,Eugės,Daky,Rochi ir Mery minas.
-Tik nesakykit,kad...
-O taaaaip-Daky nusijuokė
-...Mes viską girdėjom-pratęsė Daky mintį Eugė
-Na tiksliau jūs klausetės-suburbėjo Mery
-Jūs klausetės?-nusistebėjau
-Taip,jos buvo pridėjusios ausį prie durų-nusijuokė Rochi
-Kas JOS?-su pykčiu užklausiau
-Tos trys-vienu metu Rochi ir Mery parodė į Daky,Lalą ir Eugę
-Aaaaach-prisėdau-panos...Ar būtinai jum reikėjo...?
-Bet Candu,aš nieko nesupratau,apie ką jūs ten?Už ką dekojai Vikui?-iškart pradėjo klausinėt Lali
-aaai Lalitaaaa,neklausinėk-nusijuokiau-Pasakysiu tik tiek:Dabar man pabaigos pradžia.
-Kas,kas?-nesuprato Daky
-Tik tiek sakau,supraskit kaip norit...
-Keista šiandien tu Candelicius-nusišypsojo Eugė,lyg suprastų apie ką aš.
-Nū gerai px jau baigiam apie tai,mergos gal varom šian susimatyt ant vakaro?-užklausė Rochi
-Neeee-vienu matu aš su Lala
-Kode?-vienu metu Eugė ir Daky
-Aš su Pittu susitiksiu-nusijuokė Lalita
-Šian pas mane Colo atvaro-nusijuokiau
-Rimtai Coloresaa?-nusistebėjo Eugė ir Lala
-Taip-nusijuokiau
-Dieve,kaip seniai tą mooona mačiau-nusijuokė Lalita
-Aš irgii-lyg užuomią nusiuntė Eugė
-Ne,šiandien mes dviese-nusišypsojau-Bet kitą dieną,kaip kviesimės didesnė chebrą galėsit prisidėt...
-Puikuu-nudžiugo Lala
-O dieve,nėr laikooo-pažvelgusi į telefoną nustėrau-Einu,bučkis jums-nusiunčiau oro bučkį visom ir išlėkiau iš kambarėlio.Greit išbėgau prie studijų išėjimo,o ten pamačiau stoviniuojantį Viko BMW,susistabdžiau jį ir įsėdau:
-Būk toks nuostabus ir pavežėk mane iki namų-nusijuokiau
-Mielai-nusijuokė ir jis...

nunu ir kokioooos nuomonės?

O aš jau pripratau prie tų 'debilų' ir 'lopų'. Man net pradėjo patinkt.;D
Šiaip labai gerų vietų buvo. Pvz - nesupraskit klaidingai,aš dar dėl to,kad Dalmau mane paliko netapau lesbiete,... Nerandu daugiau. Bet buvo.;D Ir dar pradžia tokia jausminga, net keista, kad tu ir taip moki. Tai vat - labai patiko.

Spalve-vat tape ir yra esmė,kad tei debilai parodo Candės charakterį ;D t.y. jos mėgima keiktis,nors pačiom pradžioj ji to žadėjo atsisakyti ;DD O šeip tai ačiū
Lina-ooo čia jau rekordaaas ;DD Šeip lb ačiū už tooooky komentarą Na taip aš gy viską moku

Man iškilo tik vienas, vienintelis klausimas. Iš kur po šimts pypkių pas tave tiek fantazijos?
Man čia viskas absoliučiai patinka. Kai dabar prisiminiau pradžią, kurioje Candė su Gasta dainavo prie jūros ir palyginus su dabar. Viskas taaaip pasikeitė, bet ff liko toks pat ar net dar labiau įdomesnis. Žodžiu rašyk toliau ir dėk tęsinius, nes šita istorija -

Oj Indriuuuuk,žinok mano veide šypsena atsirado perskaičius tavo komentarą
Lb ačiūūū

Šiandienooos ;DD

29 dalis

Jau buvau pasiruošusi.Apsitvarkiau namus,ir pati susitvarkiau.Apsirengiau paprastai,kad ir į lauką išeiti nebūtų gėda ir kad namie galima būtų pasiausti.Neįsivaizdavau kas gali užplaukti Coloresai,todėl ir buvau viskam pasiruošusi... Kai mes kartu,viskas įmanoma.Jau kokias dešimt minučių sedėjau ant savo sofutės.Taip,aš nervinausi.Net labai nervinausi... Turbūt todėl,kad seniai nemačiau savo geriausios draugės,o dabar po tiek laiko susitikti...Kvaila tubūt nervintis,bet aš jau tokia...
Durų skambutis.Ačiū dievui,pagaliaaau ji čia.Atrakinau duris ir pravėrusi jas nusijuokiau:
-Mes skaitome viena kitos mintis-juokiausi.Coloresa taip pat suprato,kad iš manęs gali tikėtis visko,todėl apsirengė panašiai,bet visai ne taip pat.
-Taaaaip,moooona.-Colo puolė man į glėbį.Dieeeve kaip faina ją matyti.
-Taip,taip,taip mano Moooona.Mes grįžtaaaam ou jeeees-nusijuokiau-Užeik.
-jeeeh-Colo įžengė į mano butuką ir griuvo ant sofutės-Tai ką veiksim?
-Gal tradiciškai,kaip visada-nusijuokiau-Užsisakom picos,išsinuomojam gerą filmą...
-...Pažiūrim filmą kol baigiasi mūsų pica ir tada ant bajerio sėdam prie tavo pc ir papostinam vienam iš mūsų flogų...-pratesė mano mintį Julieta
-...O tada prisifotkinam,atspauzdinam kokią fotkę ir su meilės laiškeliu tą nuotrauką nusiunčiam kažkokiam adresui-pratesiau
-Taaaaaip-nusijuokė Juli-Tai kas šiandien tyčiojasi skambindamas į piceriją,o kas iš picų atvežėjo?
-Davai tu skambink,tu geriausiai pavarai-nusišypsojau-O aš su picu išvežiuotoju padurniuosiu-šyptelėjau
Colo greit pagriebė mano telefoną ir surinko picerijos numerį.
-Liabia dienia-sucypė kaip dvejų metų mergytė-As nolėciau uzsisakyti pyyycos.Tyk man pliasom be glybū,o tiai man nuo ju aaaaaa leeergijąąą-aš jau pradėjau juoktis-Jiai mamio mamyytee suzinotu ka as valgau picia be gryyybu tai mian gialias-oj jau prasideda...-Tiai taip gi ispradziu sakiau ka mian pyca SU glybais,kaaaaip?Niaaaaaa man nuo pycu be glybu alegija,ne nuo pycu SU glybais-Jau balsas kitame laido gale buvo nepatenkintas-Tiai gy sakau,mano mamytes ner namie tai valgysiu pyca BE glyybu-„Tai su grybais ar ne?“ suriko vyriškis kitam laido gale-Niu tai beeeeee.Mian duokit pyca seimynine su makaronais-„Mes tokios neturim“ girdėjau kaip suurzgė tas vyras-niu tada jusu bloga pycerija,nū pofig duokit mian tada „peperooni“.Ahaaaaa aš suvalgysiu.Koks adresas? Miamyte koks musu adresas-Colo jau nesulaikė juoko,tai kiek pridengė ragelį ir pradėjo garsiai juoktis su manim.Po to vėl grįžo prie pokalbio-Paniamos penkiasdesymt-sucypė-Aciu,lauksiuuuuuuu-ir padėjo ragelį.
Mes abi tesiog virtom nuo juoko,griuvom ant sofos ir juokiamės,dar niekad nebuvo tokio bajerio.Prisimenu,viena kart Colo buvo suvaidinusi lezbietę,o aš viena kart kakšę telefonu suvaidinau,tada irgi taip juokėmės...
-Nu gerai,užteks-Colo jau žagsėjo nuo žvengulio-Einam geriau į DVD saloną.
-Varom-pasistengiau nustoti žvengti.
Mes abi atsistojom ir išlėkėm iš mano namų,kadangi DVD nuomos salonas visai netoli mano namų,taigi spėsime viską atlikti,kol atvyks picų išvežėjas.
-Laba dieeeeeena-pasisveikinom vos įėjusios vidun-Duokit man gerą porno filmą-priėjau prie kasos
-O Candela,Julieta.Seniai matytos-nusišypsojo vyrukas.
-Sveikas Jeronimai-nusišypsojau
-Taip,tik jūs taip sugebat juokauti-šypelėjo Jeras-Tai kokį jum filmą?
-Tai gi sakėm,porno-nusijuokė Julieta
-jojo,tai kokią jum komediją parūpint?
-Kokia sexovą komediją-nusijuokiau
-Va turiu gerą „Moksliukai susipažįsta su merginom“ nusijuokė.Čia jau tikrai sexovas.
-Ačiū Jerai-pagriebiau filmą,numečiau porą popierinių ir mes su Colorada nužingsniavom mano namų link
Kol skaitėm filmo aprašymą ant plastikinio įdėklo jau ir priėjom mano buto duris prie kurių stovėjo vaikinas.Vos mus pamatęs iškart įsižiojo:
-tu,tu,tuuuu-pagstelėjo į mane pirštu-Tu Mcvv?
-kas,kas?-suvaidinau debilę
-Maria Candela Vetrano Vega,tu gi...-vaikinas visas drebėjo.Akimirką man jo net pagailo...
-Neee,nepezėk.Aš esu Maria Julia Barbara De Las Vegas Postarito-sugalvojau su naują vardą
-Aaaaaaa-vaikinas atrodo dar labiau susinervino-Čia jūs užsakėt picą?
-Taip,taip.Bet aš ne JŪS,aš esu Maria Julia Barbara De Las Vegas Postarito-patikslinau
-Gerai,Maria Julia duokit pinigus-tarė
-Nū debile,gi mano vardas yra Maria Julia Barbara De Las Vegas Postarito,o vat pavardė tai Postoruti De los Mahamachinos-jau vos nežvengiau
-Gerai atleisk Maria Julia Barbara De Las Vegas Pustoroti-jis kiek susipainiuojo
-Neeee nu kauše tu,ne Pustoroti,o POSTARYTO.
-Gerai POSTARYTO-jis vis dar mėgino man įtikti
-Argi aš sakiau Postaryto?Aš PostarIto-sušukau
-Nū karoče užpisai,duok pinigus ir...
Gerai,gerai-typo supykau ir numečiau pinigus,pasiėmusi dedžiulę picą atsirakinau duris ir įėjau su Colo į namus.
-Gerai čia pavarei-man uždarius duris nusijuokė Colo
-Jojo-šyptelėjau-Bet žinai,man bišky aila to vaikino.Tai gal nulėksiu greit apačion,pasakysiu tiesą,pasirašysiu...-nusijuokiau
-Ach tu Candeloooota-nusijuokė
-Taip,taip.Tai aš-šyptelėjau ir atidariau duris.Išėjau iš buto net nepasižvelgiusi.O uždariusi buto duris nustėrau...Prieš mane stovėjo niekas kitas kaip tik Gastonas Dalmau.
-Cande,aš...-jis kažką pradėjo,bet aš lyg jo ten nebūtų buvę nulėkiau žemyn laiptine,jau pirmame aukšte susiradau tą vaikiną:
-Atleisk-nusijuokiau-Aš esu niekas kitas kaip tik Maria Candela Vetrano Vega.Mes čia su Julieta Chomorro bišky durniavom-nusijuokiau-Atsiprašau,tikrai.
-Nieko tokio-vaikinukas nusišypsojo-Gal gelėtum pasirašyti?-jis parodė į savo marškinių kamputį
-Taip.žinoma.Turi markerį?
-Aha-išsitraukė iš kišenės ir padavė man.
-Kam rašytis?T.y. koks tavo vardas?-nusijuokiau
-Hermanui-šypsojosi jis
-Ok-Parašiau ant jo maikės kampučio „Bučkiai Hermanui nuo Can“ ir padėjau savo parašą.
-Ačiū.
-Ne,nereikia to ačiū-nusišypsojau-Gero vakaro-bagstelėjau Hermanui į žandą ir nulėkiau atgal į savo butuką.
Pribėgus man,į duris atsirėmęs vis dar stovėjo Dalmau.Jo akys lyg sakė „Neįeisi ten kol nepasikalbėsim“ Na dar pažiūrėsim... Spyriau jam į tarpkojį lyg būčiau spyrusi į duris,kad jos geriau atsidarytų.Tada pastūmiau jį į šalį ir jis nudribo ant laiptų vedančių į viršutinį aukštą.Aš atvėriau savo buto duris ir įžengusi nusišypsojau Coloradai
-Na viskas gerai?-šyptelėjo ji
-Viskas puiku-usišypsojau iki ausų-Tęskim šėlsmąąąą

Nu, ble, pavareeei
Ta vieta su Maria Julia Barbara De Las Vegas Postarito nereali.
Jos kaip maži vaikai kvailiojo, taip juokas ėmė kai kuriose vietose.

Na juk jos yra jos
Šeip aš pati berašydama bišky susipainiojau

Kodėl aš vakar jos neperskaičiau? Nors dabar buvo pats laikas, nes buvo toookia bjauri nuotaika, o tu man ją taaaaip pakėlei! Nerealiai žvengiau. Geras. Dėl visko, net nevardinsiu vietų. Tiesiog... Laukiu dar!

Ačiū mielosios
perdon,kad taip ilgai neįdedu tęsiniu,pažadu,kad šią naktį įdėsiu arba rytoj ;DD

Die, gali greičiau idėti? laaabai laukiu

nu neeeeeee,gi sakau nakty ;DD db esu prie kito pc,ne prie to,kuriame yra tęsinys ;DD o nakty,jei pavyks būsiu prie to,kuriame jis yra

aš pagaliau įdėti šitą šūdąąą

30 dalis

Tolesnė vakaro dalis praėjo nerealiai.Įsijungėm filmą,per penkioliką minučių suvalgėm picą,išjungėme TV ir prisėdome prie mano kompiuterio.Šį kart postinom mano floge, kiek ten nusišnekėjom ir nusprendėm pasifotkint.Normaliai prisifotkinusios durnų fotkių,atspauzdinom ir ant nuotraukos parašėm „Pačiam pydaryškiausiui vaikinui,kuris tikrai nori mūsų.Julietaaaaaaa ir Candelaaaaaa.P.S. Bučkis pydare“ tada kiek pažvengėm ir nusprendėm nuvažiuoti į kitą rajoną įteikti šios dovanos.Atbėgom į stotelę,kaip tik kai autobusas žadėjo išvažiuoti,bet visgi...Spėjom. Autobuse ramybė.Turbūt todėl,kad jau buvo tokia sakyčiau naktis.Autobuse sedėjo tik du vyrukai geriantys alų ir viena moteriškė kaip iš biuro.Jokių fanių,jokių autografų.Koooooookos „relaxas“. Vos pamatėm,kad jau atvykom į kažkokį kitą rajoną,nuspendėm išlipti.Iš trijų daugiaauksčių,kuriuos matėm geriausiai,pasirinkom patį „seniausiai atrodantį“.Įlėkėm vidun,į antra aukštą,pasirinkom duris su numeriu „5a“ pakišom nuotrauką ir pabeldusios išbėgom lauk-atgal į stotelę.Nežinojom nei kas tai rado,nei ar iš vis rado,bet tame ir buvo esmė tikriausiai...Juokėmės turbūt tol kol atidarėm mano buto duris ir įgriuvom ten pabaigti žiūrėti filmo.Aišku,pažiūrėjom tik pusę filmo,o tada tesiog nusprendėm apversti mano namus aukštyn kojom.Taaaaip,durniavom.Iš ties buvo linksma kaip niekad.Kai mano namai jau buvo nepanašūs į namus,nusprendėm baigti nesamones.Jau aušo,tada Colores pasiūlė nuvykti prie jūros.Ką gi,vėlgi išsineždinom iš namų,ir sėdom į autiką.Buvo anktus rytas,kiek tiksliai valandų tikrai nepasakyčiau,supratau,kad rytas,nes jau buvo šviesoka.Prie jūros,mes jau buvom kiek ramesnės,ttesiog ramiai pasikalbėjom...Pasedėjom ant smėlio,kiek pasifotkinom.Šeip man tikrai patiko mūsų pašnekesys,nes jis buvo nuoširdus.Pasikalbėjom tesiog apie mūsų gyvenimus.Papasakojau jai apie Viką,Gastą,Totį ko anksčiau nebuvau pasakojusi...O ji man papasakojo tai kas naujo atsitiko „ARTE‘I“(tai Coloresos klasė,taip pat labai geri man draugai). Kaip tik tada labai įvertinau Coloradą,supratau,kad ji tikrai nuostabi draugė.Visada gali nerealiai juokauti,o kai reikia nuostabiai rimtai pasikalbėti.Dabar supratau,kad Colo nemainyčiau į nieką.Ji kaip dalis mano gyvenimo.Be jos turbūt jau nebegalėčiau gyventi,nes nežinau kaip tokiom akimirkom išgyvenčiau be jos.Ji mano draugė – iki mirties.Tai visiška tiesa.Ir esu labai laiminga,kad turiu ją.
-O Can,tau šiandien nereik į filmavimus?-Colo paklausė,kai jau žadėjom skirstytis.
-Rimtai-tai man buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus-Visą naktį nemiegojau,kaip aš filmuosiuos?-nusijuokiau-Na gerai Colorita,man tada reik bėgt greičiau namo.Bučkis-bagstelėjau jau į žandą ir nubėgau link autobsų stotelės.
Taip,net ir dabar,manau ji norėjo,kad dar su ja pabūčiau,bet ji mane supranta...Todėl nori man geriausio,kad ir neišsimegojau dėl jos,ji nori,kad bent neveluočiau.Štai ką galima vadinti tikra drauge.Coloresą...
Grįžusi namo,man daėjo,kad turiu valandą pasiruošimui.Taigi,nusprendžiau greit palysti po dušu ir apsirengti.Aišku,visa tai padarius man nebeliko laiko pavalgyti,taigi aš tesiog nulėkiau link autobusų stotelės.Šį kart sėkmingai spėjau į autobusą,vėl fanės,parašai,fotografijos...Viskas įprasta,tik vienos fanės išsireiškimas mane nustebino. „Linkėjimai Coloresai“ nusišypsojo ji. Iš kur šiais laikais tiek fanai žino apie mane? Įdomu...
Atvykus į studija iškart nulekiau vidun ir pamačiau visus susiburiavusius prie Cris stalo.Stengiausi prasibrauti,bet... Veltui. Tik girdėjau:
-Ramiai,ramiai visi.Jam viskas gerai,jis gyvas.Nenumirė,tik kiek aaaam...Nualpo?-apie ką čia Cris?Nesupratau,kažkas nualpo?Kas?Jis?Kas tas JIS?