Kaipnors išgyvensiu

Ot gal ten ir ne Gastonas buvo... ;DD
Kadangi aš daug turiu prirašius,tai būsiu gera ir įdėsiu dar vieną dabar ;DD

va,čia įdedu dėl to,kad per atostogas kiekvieną dieną negavot ;DD

31 dalis

-Viskas bus geeeeeeeeerai-suriko Cris-O žiu,jis atsimerkė!!!!
Man vis dėl to pavyko prasibrauti prie Cris stalo ir pamačiau ant jo gulintį ne ką kitą kaip tik Pedrą Lanzanį.Keista...Tikrai,keista...Pittas nualpo?Kažkas čia negerai...
-ooo Lalita-Pittas vos pramerkęs akis pažiūrėjo į Lalą-Candelota-pasižiūrėjo į mane ir nusijuokė-Kas čia dedasi?Kur aaaaaš?-kalbėjo lyg koks angelas.
-Pittai,čia tu man pasakyk kas atsitiko-pasipiktino Cris-Negerai Pėteri-Morena apžvelgė visus susibūriavusiūsius-O jūs,ko čia stovit?Greit visi filmuotis.Lanzanis važiuoja į ligoninę,o visi kiti filmuotis.Greit!-visi aktoriai paklusniai linktelėjo ir po bišky išdundėjo iš kabineto.
-O ar aš galiu važiuoti su juo?-Lali paklausė Morenos,šiuo atveju manau ji buvo kiek per naivi.
-Aišku,kad ne,Lali.Tu esi viena iš pagrindinių seriale,tau vienos deinos filmavimų netekimas – neįmanomas dalykas.Pittui gerai,nes viską kompensuos kai jis porose serijų nepasirodys pagal scenarijų.-Cris kalbėjo griežtai,bet vienu metu ir švelniai.-Piteriui viskas bus gerai,dabar eik filmuotis,gerai?
-Gerai,Cris-Lali atrodė kiek nuliūdusi.
Aš iš kambario išėjau paskutinė su Lali,raminau ją...
-Nurimk Lalit,viskas bus gerai.Gi nieko čia rimto Pittui negalėjo atsitikti,galėjo nualpti bet kas.Nurimk...-tokiais žodžiais ją raminau turbūt visą dieną.Lala visą dieną buvo blogos nuotaikos,mažai su kuom nors kalbėjo,o ir filmuotis jai buvo sunku.Iš ties,negalėjau žiūrėti į ją tokią...Ir viskas tik dėl Pitto...Ką vaikinai šiais laikais mum daro...Baisu! Na taip ir aš nemažiau kentėjau dėl tų visų...Gastono,Točio,Viktorijo...Viktorijo!?Ką aš čia galvoju?Aš kentėjau dėl Viktorijo?Kas per š...?Nesamonė.Ne,nu Candelita,tu su kiekviena diena vis labiau nusišneki...
Vis dėl to,filmavimų diena pasibaigė.Buvau išsekusi kaip niekad,taigi jau persirengimo kambaryje planavau sau toooobulą vakarą.Pasidarysiu pusfabrikačių,įlysių į šiltą vonią,ten kokią valandą pragulėsiu.Veliau paskambinsiu savo tėčiui,mamai,draugam iš Lietuvos ir dvynukėm Vetrano per MSN,atsigulsiu į lovą,įsijungsiu televizorių ir jau po dešimties minučių užmigsiu negyvai.Tesiog tobulas vakaras atsipalaidavimui...
Tiesa,dvynukės Vetrano...Nežinau,kodėl anksčiau apie jas neužsiminiau...Jos yra kaip ir mano seserys...Na iš tiesų ne visai...Paulina ir Julieta Vetrano yra mano tėvo dukros.Po to kai mama su juo išsiskyrė,tėvas Ispanijoj susipažino su jauna aktore.Ji buvo daug jaunesnė už mano tėvą,bet jis tipo ją įsimylėjo ir vedė...Jie susilaukė dvynukių,ta mao tėvo žmonelė buvo labai keista,nenorėjo net vaikų maitinti...Kai dvynukėm sukako metukai,ji pabėgo su meilužiu ir paliko dvynukes mano tėvui...Graudi istorija...Bet mano tėvas augino mergaites visada,viską jom atidavė...O aš kai atvažiuodavau pas jį į Ispaniją,jam padėdavau...Šeip nors ir mano sesutės kalba vien ispaniškai,o jom ant Lietuvos dėt,man tai nerūpi...Jos yra tikrai nuostabios.Taigi myliu jas,kaip tikras savo seseris...
-Lalitaaaaaa,nu užtenka-Eugė pirma įėjo į persirengimo kambarį-Nesijaudink taip,prašaaaaaau.-paskui ją įėjo Lala.Kagi,dabar Eugenia megins padėti Lalai...
-Negaliu Eugeliciuuus,nenurimsiu kol nesužinosiu kas čia atsitiko Pittui,jau dešimtą kartą meginu jam prisiskambinti-neatsako-Lali nervingai maigė savo telefono mygtukus.
-Ei Candeloon,jau eisi?-Euge pažiūrėjo į mane lyg turėčiau likti ir padėti jai pataisyti Marianos nuotaiką.
-Ne-tariau-Turiu planų...
-Na iki-Eugenia bagstelėjo man į žandą.
-Iki ryt Lalita-atsisveikinau su Lala
-Iki-bagstelėjo man į žandą Esposito.
Ir pagaliau.Aš išėjau iš studijų.Aišku,mane pasitiko koks šimtas fanų.Visiem reikėjo pasirašyti,nusifotografuoti,pasifilmuoti...Kaip ir visada.Po pusvalandžio jau galėjau eiti,nes fanės nubėgo prie kažko kito.Apsisukau ir pamačiau Viktorijų besifotografuojantį su kažkokia mergina.Įdomu...Į eteryje dar net CA antrasis sezonas nepradėtas rodyti,o štai jis jau pasaulinio garso žvaigždė...Na tokie jau tie fanai.Svarbu nufotografuoti,gauti parašą,po to tuo pasipuikuoti prieš draugus,giminaičius ir šeip pažįstamus.Kartais tai nervina,bet aš jų netensiu...Kaip tik,aš jiem labai dėkinga.Nes be jų tikrai nepajausčiau tokio nuostabaus jausmo,ir iš ties,fanai daug ką duoda...
-Ko nors lauki?-prie manęs priėjo Vikas.Kol aš čia stovėdama kaip kvailė mąsčiau,jis tikriausiai spėjo pasirašyti autografus.
-aaaaaam,gal-nusijuokiau
-Manęs?-nusišypsojo
-Turbūt-nusijuokiau.
-Ir kam aš tau reikalingas?-dar plačiau išsišiepė
-Net nežinau-vėlgi nusijuokiau-Gal mane pavežėtum...
-Taaaaip,aš čia jau taksistu patapau-šį kart ir jis nusijuokė
-Na jei jau taksistas,tai tau atlyginimo reikia-nenustojau juokauti.
-Praverstu,žinok...Pavyzdžiui,jei kada pakviestum į svečius-Jis debilas? Į mano namus nori įsibrauti,nu jau visai...
-Ne,tai gal pas tave užvažiuokim...-dirbtinai nusišypsojau
-Galim,bet koks čia man atlygis?
-Na,kad aš pas tave užeisiu pavyzdžiui...-dabar jau naturaliai šypsojausi
-Gerai,tada šiandien užvažiuokim pas mane.Kaip tik turiu vyno butelį,ir balkoną...
-Puiku-nusijuokiau supratusi ką jis tuo nori pasakyti.
Ką gi...Atrodo mano šio vakaro planai pasikeitė,nepraleisiu nuobodaus vakaro namie...

Migle- vat kaip greit supratai viską ;DD
Nu tai kaipgi Vikas neintriguos ;DD
Spalve-ačiūū ;DD

Bet pala a jūs neišpindėjot kartais? ;DD aš jum trečia tęsinį per dieną dėsiu? ;DD nū px įdedu kadangi ryt turbūt negalėsiu įdėt ;DD

šiandien paskutinis,nebent man naktį užplauktu

32 dalis

Šį kart Vikas važiavo kiek lečiau nei įprastai.Nežinau,kodėl...Tesiog,taip buvo...Tą pajaučiau...
Važiavome ilgokai,kiek kalbėjomės,bet nebuvo labai rišlus pokalbis.Tai viena tema,tai kita.Net nesupratau normaliai apie ką mes kalbamės...Kažkaip keistai jaučiausi.Lyg ir niekas nepasikeitė,o lyg ir daug kas pasikeitė.Nežinau...Bet jaučiausi keistai,tik tiek...
Privažiavus jo namus,nusitebėjau.Jis gyveno tokiam „neblogam“ name.Nebuvo tas namas,kaip Baltieji rūmai,bet ir ne trobelė ten buvo.Tesiog erdvus,tvarkingas,naujoviškas namas.Modernūs vartai,kurie atsidaro pakišus po kažkokiu aparatu specialia kortelę.Didelis sodas,apstatytas vazonais su gelėmis ir pora statulėlių.Taip pat jame buvo mažas fontanėlis.O namas,geltonos spalvos su įspudingo dydžio balkonu antrame aukšte.Tokia Viktorijo D‘Allesandro gyvenamojo ploto išorė.
Garažas taip pat atidaromas su ta pačia kortele,kaip ir vartai.Įvažiavus į garažą,pamačiau vieną spintelę(manau įrankiams laikyti) ir prie sienos paremtą snieglentę.Tai labiausiai įsiminiau.Daugiau gerai,neapsižiūrėjau tenais.
-Slidinėji?-paklausiau sustojus mašinai.
-Taip,kartais nuvykstu į Barilochę paatostogauti,tai ten ir slidinėju.Man tai tesiog patinka.-atsakė jis išlipdamas iš automobilio.
-Aišku-šyptelėjau.-Norėčiau ir aš nuvykti į Barilochę,daug apie ją girdėjau.Kalnai,sniegas... Ir tai yra Argentinoj! Tokioj šiltoj šalį! Man tai kažkas nerealaus-kone pasinėriau į svajas,kad net iš mašinos išlipau svajingai.
-Na neabejok,tu ten nuvyksi-Vikas klastingai šyptelėjo
-Iš tiesų tai abejoju...Kas gi mane ten nusiveš?O pati tai tikrai nenuvyksiu...-pasižiūrėjau į jį.
-Aš galėčiau ten tave nusivešti-nusijuokė,ir net neleidęs man pratarti nė žodžio,vėl prabilo-Na eime,aprodysiu tau namus...
-Gerai-nusekiau paskui jį.
Per garažą įžengėme į koridorių.Koridorius – balkios geltonos spalvos siaura plato patalpa kuri jungiasi su įspudingo dydžio svetaine.Svetainėje buvo modreni orandžinės spalvos sofa,prieš ją lentyną su knygomis,o po lentyna televizorius.Prie sofos – tigro kailo rašto kilimas,o ant kilimo gulėjo kačiukas.Pati svetainė – erdvi,ryškiai geltonos spalvos,grindis ištisas laminatas,o svetainėje daugiau nieko patraukiusio mano akį,būtent tą akimirką nebuvo...
-Dieeeve kokia mielybė-pribėgau prie rudo kačiuko susirangiuso ant kilimo ir paėmiau jį į rankas.Jis pažiūrėjo į mane,savo meiliomis akytėmis ir pora kartu sumiauksė.Paglosčiau jo galvutę ir prispaudžiau padarėlį prie savęs-Kodėl neprasitarei,kad augini kačiuką?
-Tai,kad neseniai jį auginu.Mama prieš pora dienų jį man atidavė,sakė,kad aš per daug vienšas,todėl man praverstų draugija...-nusijuokė Vikas
-Tai žinoma,kaip gi tau pakenktų toooooks mielas padaėlis-pakėliau katiniuką virš savęs-Ania gražuoli?-pakalbėjau su katinu.-O bėja,koks jo vardas?
-Makas-Vikas nusišypsojo,bet kažkas slypėjo už jo šypsenos...
-O tu...tikrai jau toooooookas vienšas?-pusiau rimtai,pusiau linksmai tariau ir padėjau katiėlį atgal ant kilimo.
-Na,kaip tokiame name vienas gyvenu,tai mamai atrodo,kad vienšas...
-O tau kaip atrodo?
-Net nežinau...Gal.Bet aš jau pripratau vienas gyventi.
-Kaip ir aš-nusijuokiau-Jau ilgokai gyvenu viena.Bet,vistiek neesu vienša.Draugai svečiuojuosi,arba aš tesiog su jais susitinku.Vienai netenka ilgai būti...
-Na,o man kaip kada...Kartais vienas,kartais ne-jis nusijuokė,bet jutau,kad nenaturaliai
-Aišku...-man jo gal kiek pagailo,bet jaučiau ne kiek gailestį,o apmaudumą.Man apmaudu,kad jis vienas gyvena,kodėl? Net pati nežinau...-Na tai kas toliau šiam vakarui nusimato?-nusijuokiau nukreipdama tema.
-Na,palaukėk.Gi dar ne visus namus pamatei-nusišypsojo ir pajudėjo virtuvės link.
Anksčiau nepastebėjau,kad svetainė sujungta su virtuve.Virtuvė kairėjepusėje,kaip atskira patalpa be durų,tik su plačiu įėjimu iš svetainės.Įžengusi vidun niekuo nenustebau,tesiog virtuvė.Išdažyta žalia spalva,pilna spintelių,su visokiais niekalais,dujinė viryklė,šaldytuvas,mikrobangų krosnelė,skudintuvas,kavos aparatas.Visa tai nestebino.
Vikas atidarė šaldytuvą ir išsitraukė vyno butelį.Po to jį pastatę ant apvalaus stalelio ir iš viršutinės spintelės ištraukė dvi taures.
-Ką gi,žingsniuokime viršun-nusišypsojo.
-Mielai-atsakiau šypsena.
Jis pirmas išėjo iš virtuvės ir užlipo laiptais viršun.Vos užlipus į antrą aukštą atsivėrė paprastas vaizdas.Keturios durys. Supratau,kad dvi iš jų – tualetas ir vonia,o kitos duris neaišku...Vis dėl to,Vikas atvėrė vienas iš durų,o ten kiek mažesnis kambarys už svetainę,bet tik biškutėlį mažesnis,toks pat erdvus ir toks pat geltonas.Tai turbūt Viktorijo miegamasis.Spendžiu iš to,kad iškart įėjus į akis krito,dvigulė lova pastatyta prie sienos,ties sienos viduriu,o iš lovos šonų po spintelę. Kitame kambario gale stovėjo komoda,o ant jos padėta pora nuotraukų su rėmialiais,taip pat dar viena nuotrauka kabėjo virš lovos.Dešinėje kambario pusėje buvo dar vienos durys ir pakabintas ploksčiaekranis televizorius.O kitoje pusėje durys į balkoną.
Priėjau prie komodos ir apžiūrėjau nuotraukas.Viena-Viko kai jis buvo poros metukų išsidirbęs veidą šokoladu.Kita paauglio Vikso kietai apsirengusio su „Machuchi“ buteliu rankoje,draugų kompanijoje.Ir trečia Viko nuotrauka su senyvo amžiaus moterimi,turbūt jo mama.
-Tavo mama?-paklausiau atsisukusi į Viką,kuris tuo metu atidarinėjo balkono duris.
-Taip-jo veide pasirodė šypsena-Fotografuota prieš metus.
-Graži nuotrauka-atsakiau šypsena-O kas už anų durų?-smalsavau parodžiusi į duris dežinėje pusėje
-Ten kaip spinta,na...Drabužinė-nusijuokė jis-Ką gi eime į balkoną-jis pravėrė balkono duris.
-Žinoma-nusijuokiau ir nulėkiau link balkono.
Įėjus vidun atsivėrė tesiog nuostabus vaizdas.Jau buvo sutemę.Dangus prietemoje,bet dar ne visiškai sutemęs.Jau žibėjo pora žvaigždių ir švietė mėnulis.Pačiame balkone nebuvo nieko,jokio daikto.Balkonas buvo išklotas plytelėmis,o balkono turėklai buvo poros sluoksnių,anglies spalvos metalas,gražiai iškraipytas turėklų formoje.Balkonas ne ką mažesnis nei kambarys,gal tik pora centimetrų.
Aš atsisėdau žemėn ir įsižiūrėjau į dangų.Vikas tuo tarpu įpylė vyno,padavė vieną taurę man,o pats prisėdo šalia su kita taure.Vyno butelį užkimšo ir padėjo prie balkono kampo.
-Na, už ką išgersim?-šyptelėjo jis
-Aš pirmą tostą skirsiu šiai akimirkai-nusišypsojau-Tu,aš,vyno butelis ir nuostabus dangus-nusijuokiau.
Mes susidaužėme taurėmis ir išgėrėme vyną.Tai buvo įpatinga akirmika,kaip ir vynas įpatingai skanus,taip ir ta akimirką.Pajaučiau,kažką neapsakomo.Šiltą mielą jausmą...Pasijaučiau itin gerai.Kaip dar neesu jautusis gerdama,tesiog didelį malonuma,dėl buvimo čia.Malonuma dėl to,kad yra ši akimirka.Keistas,bet nuostabus jausmas...

kitas tęsinys bus dar mielesnis kaikuriose vietose,bent jau man ;DD'
Pažiūrėsim kaip čia bus ;DD Gal įdėsiu naktį ;DD
Ačiū ;DD

Naktį ;DD šį kart man viskas pavyks nebijok ;DD
neblogi namelei žinok ;D
Oj čia su bariloche pažiūrėsim ;DD

čia priklauso nuo mano tėvų užmigimo laiko
Bet manau po vidurnakčio ;DD

Stengsuosi nemiegoti, bet, kad ir nueisiu nuo pc visvien tu man parašyk sms ir aš ateisiu

oukey ;DD aš galiu tave užpulti sms'ais ;DD

Butinai ;D
rašyk kol manes oneline nepamatysi

oukeeeeeey ;DD oj bus tau ;DD

Perskaičiau kiek buvau atsilikus. tai pasaka!♥♥♥! Viską taip vaizdžiai aprašai, aš įsivaizduoju net menkiausią detalę, tiksliau net nereikia įsivaizduot, nes aš tiesiog matau viską. O galas tai jau išvis...

Ačiūūūūū ;DD Galvoju gal dar įdėsiu viena db greit ;DD

Dėk, dėk, laukiu.;]

prašaaaaaau ;DD'

33 dalis

-Už žvaigždes-nusišypsojau ir išgėriau visą taurę.
-O pažiūrėk,jau vieną butelį ir įveikėm,einu atnešiu kitą-Vikas besišypsodamas atsistojo ir išėjo iš balkono.
Aš likau čia.Dabar grožėjausi dangumi.Jau buvo praėję kažkiek laiko...Dabar jau mėnulis ryškiai apšvietė Viko kiemą,o žvaigždžių jau mačiau tūkstančius,šimtus,milijonus...Jau buvo kiek apsvaigusi,bet dar tik truputėlį.Grožėjausi dangumi.Ore jaučiau rožių kvapą,nė neįsivaizduoju iš kur jis čia atsirado,bet tikrai...Užuodžiau rožių kvapą.Taip pat nakties,tesiog jaučiau rožių ir nakties kvapus.Kvaila pasakytumėt,koks gali būti nakties kvapas...Dabar net pati nebežinau,bet žinau tik tiek,kad tai buvo malonus šiuo atveju kvapas.Tesiog jaučiausi jaukiai,nors man ir buvo kiek šaltoka sedėti balkone tesiog su plonyte palaidinuke ir bridžais,bet aš to beveik nejutau.Beveik nejutau,kad man šalta...
-Štai ir antras butelis-Vikas vos ne atšuoliavo.Na iš tiesų,tik mano vaizduotėje pasirodė,kad Viktorijus pavirto į rožinį triušį šoliuojantį čia su vyno buteliu.Juokinga...-Šį kart tostą sakau aš-nusišypsojo,pripildė taures ir prisėdo šalia manęs.
-Davai,rėžk-paėmiau iš jo savąją taurę
-Už ateity-jis iškėlė aukštai,aušktai kiek tik galėjo savo taurę-Už mūsų ateitį,kad visi būtumėm laimingi ir,kad viskas būtų normalei-jis vienu gurkšniu išgėrė viską kas buvo taurėje.
Aš taip pat po bišky gėriau,jau buvau kažkiek apgirtusi,bent iki tokio lygiu,kad galėčiau klausti ir rėžti tiesą,tiesiai šviesiai,be užuolankų:
-Bet ar tu tikrai jau vienšas toks?Negi neturi merginos?Negi nesusitinki su draugais?Galų gale,negi neturi brolių ar seserų?
-Na iš tiesų,tai aš kaip ir vienšas...Neturiu merginos,vakarus dažniausiai ir leidžiu taip...Atsisėdu balkone ir gurkšnoju kokį alchogolinį gėrimą...Draugų aišku turiu,bet ne per dažniausiai su jais susitinku...Iš vis,negalėčiau jų pavadinti tikrais draugais...Brolį turiu,bet jis toli...Taip ir gaunasi,aš vienšas-jis gurkštelėjo iš taurės jau lašelius kurie buvo likę.
-Vikai,ne...Toks nuostabus vaikinas tesiog negali būti vienšas-perbraukiau savo ranka,jam per veidą.
-Bet taip yra,Cande.Neturiu tikrų draugų su kuriais galėčiau normaliai pasikalbėti,ne tik apie futbolą ir mergas,o žmonių su kuriais galėčiau laivai kalbėti visomis temomis...Draugų kurie mane išklausytų ir padėtų,o tokių aš neturiu...
Kartais net jaučiuosi,kaip koks piderastas.Vaikštau pats vienas į parduotuves ir renkuosi sau drabužius,batus,kvepalus.Tesiog tai darau nes nėr ką veikti,dėl to ir turiu drabužinę.Tikrai,dėl to jaučiuosi,kaip pydaras,o aš gi ne toks...
-Nepezėk,Vikai.-iškliaubiau kas buvo likę mano vyno taurėje-Tu per daug nuostabus,kad būtų vienšas.Dieeeeve,tu nevienšas Vikai,patikėk.-prisislinkau arčiau jo-Turi mane,tai tu privalai žinoti-nusišypsojau ir perbraukiau ranka per jo plaukus-O draugų tokių kokių nori,tikrai atrasi...Bėja jei ką,aš galiu su tavim vaikšioti į parduotuves ir padėti išsirinkti drabužių,kad nesijaustum kaip pydaras,nes tu į tokį visai nepamanašus-nusijuokiau-Bėja įpilk dar-padaviau jam savo taurę.
Viktorijus greit įpylė man vyno,bei padavė taurę.Po to ir sau įsipylė...
-Už tave Vikai,ir už tavo ateity...Kad nebebūtum toks vienšas,susirastum nerealių draugų,o svarbiausią,kad turėtum nuostabią merginą-susidaužėm ir šį kart abu vienu mostu išgėrėme visą taurę.
Vėliau,jau po kiekvienos taurės jaučiausi vis girtesnė.Vėliau tostai jau virto nesamoningais girtų žmonių pasitalais.Kėlėm tostą dėl visokiausių nesąmonių,net nebepamenu visų...Išgėrėm trečią,ketvirtą,penktą butelį...Kaip Vikas pasikėlė paimti šešto,aš nusprendžiau,kad mum jau šiandienai užteks.Nes jis jau vos pastovėjo ant kojų.Aš taip pat atsistojau ir mes abu nusvyravom į Viko miegamąjį,kiek pasvyravę kritom aukštielniką ant Viktorijo lovos.Aš nukritau,o Vikas išsidrėbė ant manęs.Taip gal porą minučių gulėjom ir žiūrėjom vienas kitam į akis...
-Mes girtut girtutėliai-nusijuokiau
-Taaaip,tokie girti,kad nė nesuprantam ką darom-nusijuokė ir jis.Jis buvo visiškai prie manęs,žnabždėjom ir stengėmės laikyti galvą,kad nesusidaužtumėm netyčia...
-Žinai,aš manau jau nebegrįšiu šią nakt namo-vis dar juokiausi.
-Gerai,gali miegoti čia,kur norėtum miegoti?-jis taip pat juokėsi
-Kolkas nežinau,kol nenulipsi nuo manęs,negalėsiu nieeeeeekur pajudėti-kiek nusižiovavau
-O taip-nusijuokė jis,apsivertė ir jau drėbsojo kitame lovos gale.
-Žinai,aš manau jau nebepajudėsiu,tai gal čia lieku-juokiausi ko ne isteriškai.
-Gerai,aš irgi čia lieku tada,nes aš juo labiau nebepasikelsiu-jis nusišypsojo ir pasižiūrėjo į mane.
-Gerai,labanakt Viksai-pasistengiau nustoti juoktis
-Labanakt,Can.
Man buvo šalta...Aš prisislinkau prie Viko.Jo petys man atstojo pagalvę,o kūno šiluma kiek sušildė.Turbūt taip ir užmigau.

Žinok,aš žinau kaip tau reikėjo šio tęsinio
O šeip tais ačiūūū ;DD

Jau kaip nerealu. Ir keik jau kartų aš tai sakiau!? Iš teisų buvo kažkokia vietą šito ff, kai buvo nuobodoka, bet dabar viskas vėl taaaip faina! Dar!

Ačiūū ;D