Kaipnors išgyvensiu

Koks romantiškas
Dėk darrr

ač ;D
aš dedu tęsiny,geras ania?
imkit mane ir skaitykit kaip sakė Mažvydas ;DD

34 dalis

Rytas.Vos pramerkusi akis jau suvokiau,kad man pagirios,nes visiškai nejaučiau viso savo kūno,o galva tesiog lūžo.Man labai norėjosi vėl užmigti,bet kiek aš save pažįstu jau septyniolika metų,tai žinojau,kad atsibudus jau nebeužmigsiu.Bet aš buvau vis dėl to naivi,užsimerkiau ir susikaupiau užmigimui.
-Labas rytas miegale-išgirdau Viko balsą-Kelkis ir gerk arbatos,kad jaustumeisi pakenčiama ir galėtum filmuotis
-O velnias,filmavimai-plačiai pramerkiau akis-Ot pyzdamališkas šūdas-taip keiksmuose aš visada kai reikia,esu orginali.
-Sėsk tik Candelita-nusijuokė Vikas.
-aha,bėja labas rytas-sunkiai,bet atsisėdau lovoje ir pagriebiau iš Viko rankų puodelį su arbata.
-prašom-nusijuokė jis.
-Jojo-nusišypsojau-o tu jau prisigėrei arbatos turbūt-nusijuokiau
-Tai jo...Jau visiškai blaivus protas.Bėja kaip išmiegojai?
-Geeeerai,tu buvai puiki pagalvė-garsiai nusikvatojau vos nepaspringdama arbata.
-Aš pamalonintas,visada esu pasiruošes pasitarnauti panelei Vetrano-jau kažkada buvau pasigedusi to Vikso humoro,kaip pirmosiomis pažinties dienomis...
-Cha cha chaaaaa,kokie mes humoristai-iškliaubiau likusią arbatą vienu gurkšniu. Greitas poveikis tos arbatos,nes jau dabar jaučiausi duog geriau.
-Taip,taip aš jau toks-jis pavaidino labai savimi besididžiuojantį-Na ką dar turim valandą,lėk į dušą Candelita.Kai išeisi iš šito kambario iškart kairios durys.
-oukey-nusijuokiau.
Vikas paėmė iš manęs puodelį ir nuėjo link durų,jau buvo beatidarąs duris,bet aš prakalbau:
-Vikai-jis atsisuko-Ačiū.Ačiū už vakar,už šiandien ir už... Tiesiog ačiū už viską.
Jis nusišypsojo ir linktelėjęs išslinko iš kambario. Netrukus ir aš pasikėliau ir nulėkiau į vonią.
Vonia,kaip vonia.Ne ką geresnė už manąją.Paprastas dušas,prausyklė,radiatorius ant kurio buvo sukabinta pora rankšluosčių, spindelė, veidrodis.Tiesiog vonia.
Greit nusimaudžiai po dušu,apsirengiau tuos pačius drabužius kuriuos devėjau vakar ir išėjau iš vonios.Nusileidau žemyn,pasikrapsčiau kolidoriuj ieškodama savo tašės,radusi vėl nulėkiau viršun į vonią...
Tašėj turėjau kosmetikos,kvepalus,šukas.Visko ko reikia normaliai išvaizdai.Susitvarkiusi išėjau iš vonios ir nuėjau apačion.
-Na ką jau susiruošei?-Vikas sedėjo ant sofos,o ant jo kelių gulėjo susirangęs Makas.
-Kaip matai-nusišypsojau.
-Tai tada važiuojam.
-Jo,atia Makai.
Makas iškart nušoko nuo Viktorijo kelių ir Vikas atsistojęs nužingsniavo garažo link,aš nusekiau paskui...
-Na ką vykstam į darbą-nusijuokė Vikas įsėdęs į mašiną.
-Tai taaaaip,mūsų linksmas darbas-įsėdau mašinon ir aš.-Žinai mielai ir šį vakarą užvažiuočiau čia.
-Mielai prašom,tik pasiimk drabužių,kad nevyktum į studijas kaip bomžas.
-eeei atsargiau su žodžiais Viktorijau-kiek įsižeidžiau,bet tai po sekundės praėjo.
-Atsiprašaaaaaaau-Vikas pakėlė rankas nuo vairo lyg rodytų,kad jis nekaltas.
-Viskas gerai-pradėjau juoktis.-važiuojam,nes jei paveluosim tai tikrai pyksiu.
-Varoooom-Vikas užvedė variklį ir mes išvažiavom iš jo nuostabių namų.

nuu neterorizuokit manęs aš ir tai jau mažai tęsinių atsargoj turiu

lengva tau kalbėt
O pati lb dažnai dedi?

blt aš visad lb lengvai palenkiama kodėėėėėėėėėėl?
Okok įdėsiu

O, man labai patiko. bet tikrai per trumpas. Man vis kartodavai, kad trumpi, o ką pati darai? bet šiaip labai patiko, laukiu dar!

nūū neužsipulkit manęs gi taip gavos ;DD

Na gal su tokio ilgumo tęsiniu jum įtiksiu

35 dalis

Atvykę į studijas mes likome didžiai nustebę,nes vos įžengus į Cris kabinetą, ji prašneko:
-Ką gi,šiandien nesifilmuosime,o pradėsime repetuoti Gran rex‘ui.Aš jum nesakiau?Taaaaip bus antrasis,kai kam pirmasis pasirodymas Gran rex‘e.Taigi šiandien repetuosim visą dieną,o šeip repeticijos vyks kiekvieną savaitgalį,pasirodymas vyks dvi savaites Gruodžio mėnesį.Ką gi visi viską supratot,dabar per trisdešimt minučių turit atsirasti Gran rex‘o repeticijų salėje.Juk visi žinote kur yra Gran rex‘as taip?-Cris net nelaukė atsakymo-TAIP.Taigi susitiksim po trisdešimt minučių,čiau.-Cris su vėjeliu išėjo iš kabineto ir visus paliko nustebintus.
-Na nestovėkim kaip zombiai,važiuojam ten-sušuko protingasis Dalmau
-Dalmau,ar pats neatrodai kaip zombis?-ironiškai nusijuokiau ir prasigrūdau pro Martinezą lauk iš kabineto.
Kaip jau nužingsniavau į mašinų stovėjimo aikštelę Viktorijus jau seniai stovėjo prie savo raudonojo BMW.
-Pavežėt?-nusišypsojo jis
-Praverstu-šyptelėjau-Bet kaip tu čia taip greit atsidūrei?
-Iškart kai Cris išėjo,išėjau ir aš.Kam stovėti kaip zombiui-nusijuokė
-Nu kas jum su tais zombiais?-surikau kiek susinervinusi
-nunu nežinojau,kad bijai zombių-jis iš manęs šaiposi?
-Jooo aš jų laaaaabai bijau-paimitavau Tefi cypimą-Geriau užsičiaupk ir sėdam į mašiną,kad spėtumėm atvykti-nusijuokiau
-Tik po jūsų-Vikas nusilenkė man kaip kokiai anglijos karalienei
-Ačiū-suvaidinau laaaaaabai pasitenkinusią damą ir įsėdau į Viktorijo automobilį.
-Kelintą kartą tu jau su manim važiuoji?-Vikas įsėdo į mašiną
-Net nežinau,bet tikrai ne pirmą ir ne paskutinį.
-Tikiuosi...-Jis užvedė variklį ir mes nurūkom su vėjeliu...
Net negalėjau patikėti,bet mes atvažiavom vieni iš pirmųjų,neskaitant Cris kuri turb9t ten jau pusvalandį sedėjo ir Pitto su Lalita,kurie su mumis lenktyniavo kely ir jiem pavyko pirmesniem atvykt.
Turbūt kol visi atvyko praėjo valanda.Ir pagaliau išklausius dar dešimties minučių Morenos moralą,dėl vėlavimo,mes galėjome pradėti repetuoti. Viskas sekėsi išties visai neblogai,maždaug išsiaiškinom ką mum reiks daryt,nors dar nežinojom pilno rex‘o scenarijaus,bet maždaug pusę jau žinojome.Viskas sekėsi neblogai,daug ką išsiaiškinome ir aišku itin pavargome.Repeticijos niekuo nesiskyrė nuo filmavimų,tie patys žmonės,taip pat linksma,taip pat gera.
Baigusis sunkiai repeticijų dienai,visi galėjo skirstytis namo.
-Pavežėti?-priėjo Vikas prie spintučių kur galėjome palikti savo daiktus.
-Ne,šį kart aš pati grįšiu-nusišypsojau
-Gerai,tada iki ryt-pamojo jis ranka.
-Iki ryt-nusišypsojau
Aš jau buvau čia vienintelė iš aktorių būrio,visi jau seniai buvo išlėkę namo pailsėti.Taigi man irgi teliko apsirengti savo megztinį,pasiimti tašę ir jau galėjau lėkte lėkti namo.
-Taip matau su Viktorijum gerai subendraujat-išgirdau balsą už nugaros,aišku Dalmau...
-Taip,kas nors nepatinka Gastooonai?-atsisukau ir specialiai neteisingai sukirčiavau Dalmau vardą.
-Ne Gastooonas,o Gaaastonas aš-nusijuokė jis-Ir žinai aš nebenoriu daugiau pyktis su tavim.-jis priėjo arčiau prie manęs-Tikrai Can,aš atsiprašau už visą tą nesusipratimą su Viktorijumi ir...
-Ak tai tu tai vadini nesusipratimu?-nusistebėjau su ironija-Kad tu pridaužei Viką,mane palaikei apdovanojimu ir buvai tikras kaušas,tai yra nesusipratimas?
-Ne pala tu ne taip supratai,Can..-ir vėl jis mėgino kažką suvelti,suvesti galą su galu...Kvailas jis.
-Ne man atrodo,kad tu čia nesupratai Gastoncitai-nusišypsojau apgaulinga šypsena-paaiškinsiu atsilikusiesiems nuo pasaulio. TU ESI ŠUNSNUKIS TODĖL MAN NEEGZISTUOJI-surikau lyg kalbėčiau su kurčiu žmogum-todėl čia buvo paskutinis kartais kai su tavim kalbuosi kaip su Gastonu Dalmau, su tavo CA personažu galėsiu kalbėtis kiek reikės,bet tik ne su tavim GASTONAI,ar viskas aišku?-pridūriau greit
-Ai Candelita, Candelita kokia tu naivuolė-nusijuokė šis.-Nieko aš nesupratau ir nežadu suprasti-jis iš manęs šaiposi?
-Naxui tu debilas?Gal tau paaiškinti lietuviškai ką?-prirėmiau jį prie sienos tikrąją to žodžio prasme-Andate a la puta de tu madre,dabar aišku ką?-aš jau buvau per daug įsijautusi į keikimasį,kad suprasčiau kad laikau Dalmau stipriai prirėmusi prie sienos ir uždėjusi savo ranką jam ant kaklo jau vos gal jo ir nesmaugiu...
-Ką,ką? Su manim nekalbėk užsenietiškai aš nesupratu šios kalbos-nusijuokė ir vienu mostu pakeitė visą situaciją.
Dabar jau aš buvau priremta prie sienos.Ne,jis manęs nesmaugė,nebuvo toks laukinis kokia aš.Jis galima sakyti buvo švelnus tuo atveju...
-Klausyk Can,aš paskutinį kart sakau: Aš tikrai labai atsiprašau,juk žinai,kad tikrai labai tave myliu ir dabar galėčiau visam pasauliui tai išrėkt,tegul visi žino man jau nebesvarbu,aš tik noriu,kad tu man sugabėtum atleist,juk galų gale tu mane vis dar myli,matau tai iš tavo akių-kalbėjo jis pusiau pašnibždomis-Cande aš juk žinau...Tik nesuprantu kas tau neleidžia man atleisti,aš tikrai galiu padaryti,bet ką tik pasakyk... Galiu padaryti, bet ką dėl tavęs.Juk supranti kaip aš tave myliu-tai taręs jis mane pabučiavo.Na iš šalies vaizdas visai neblogas... Prie sienos priremta mergina,kažkoks vaikinas ją bučiuoja prispaudęs prie sienos įdomu ką apie tai pagalvotų Cris? Tą akimirką kai jis žadėjo mane pabučiuot,aš laisvai galėjau to išvengti,bet jaučiausi lyg manęs ten nebūtų buvę,buvau kažkur kitur,kažkurt toli nuo čia... Tesiog stovėjau apmirusi ir žiūrėjau kažkur į tolį,gal mane paveikė jo žodžiai?Ne,aš nieko nejaučiau. Tiesiog nejaučiau nieko. Stovėjau ir po bučinio lyg negyva.
-Tai tubūt reiškia,kad atleidai-šyptelėjo jis-Iki ryt-bagstelėjo man į žandą ir išlėkė.
O aš likau stovėti... Lyg atsijungusi nuo šito pasaulio,lyg nesupratusi kas įvyko... Ar aš jam atleidau? Tą akimirką net apie tai negalvojau,net neprisimenu apie ką galvojau,tiesiog buvau kažkur toli,kažkur kitur...
Kai po poros minučių atsigavau,paliečiau savo lūpas pirštų galiukais,prisimindama ir suvokdama kas ką tik įvyko.
-Ar aš jam atleidau?- šį kart jau garsiai paklausiau savęs...

jei db netikėta,tai toliau bus dar netikėčiau ;DD

lauk Bet iškart ispėju,kad kitas tęsinys bus durnas

neeeeee,čia jau tu visai išpindėjai ryt arba poryt gausi ;DD

nu ką daryt jei tik ryt ar poryt pc gausiu ir tai klausymas ar iškart netas bus,bet manau iškert ;D

jo žnau

Oj koks tesinys. Žinai, jau ir aš nebenumatau tavo ff ateities. Geras...

DAR!!!

Va čia tai tikrai,kad geeeeeras

Kolkas tik šitas ;DD

36 dalis

-Ką man daryt?-surikau
-Ei ramiau ramiau,dar kurčiu paapsiu per tave-suriko tėvas.
-Pasitylink savo kompiuterio garsą-nusijuokiau.
Jis nutylėjo... Aš kalbėjau su tėvu per MSN.Papasakojau jam visą situaciją dėl Dalmau ir klausiau ką daryti.Tiesiog nežinojau,ar atleisti jam ar ne.Kvailas klausimas iš tiesų,bet tada man atrodė labai rimta,nes laužiau sau galvą šiuo klausimu visą vakarą.
-Na tai ką man daryt,tėti? Atleist ar ne?-kalbėjau lyg nuo to priklausytų ar aš mirsiu ar gyvensiu,bet gal iš esmės taip ir buvo...
-Candelita,candelita-sudejavo tėvas,net per kamerą mačiau,kad jo veidas smarkiai surauktas-Aiškju,kad NE-suriko- Tu ką, durrna? Tokiam man tik pamėgink atleisti,pats atvyksiu ir jį sudaužysiu,dar man čia panervins mano mergaitę.
-Tėti... Ar nemanai,kad per tradiciškai kalbi?-nusijuokiau,pirmą kart gyvenime pajaučiau,kad jis kalba kaip tikras tėvas.Anksčiau jis man nebuvo kaip tėvas,jis man buvo kaip draugas...-Bėja dvynukės kur?
-Miega,Cande pas jus dar vakaras įpusėjo,o ispanijoj jau naktis.Mąstyyyk.
-Na gerai,Gilermai.Labanakt.Leisiu tau pailsėti-paspaudžiau raudoną mygtuką ir mūsų pokalbis baigėsi.Išjungiau savo leptop‘ą,ir nuėjau miegoti...
Ryte viskas buvo įprasta.Nusiprausiau,apsirengiau,pasidažiau ir išlėkiau į studijas.Ten taip pat įprasta.Fanai,autografai,fanai,autografai. Tik studijose kažkaip neįprasta... Persirengimų kambariuose buvo tuščia... Bet iš tiesų man tai nerūpėjo,aš persirengiau ir nužingsniavau į „Inchialsti“ namą. Ten jau vyko filmavimai ir visi jau buvo susėdę kas kur.Priėjau prie Lali ir Eu, ir atsistojau prieš jas.
-Sveikos.
-Laba Can,ir vėl veluoji-suburbėjo Lala
-Kaip tai veluoju? Gi tik po pietų jūs ateinat,kai jum baigiasi šūlė,ko aš čia veluoju?
-Nu gi šian išeiginė mum,ir Cris pasakė anksčiau ateit,kur vakar buvo mūsų Candelita-nusišaipė Eugė
-Skrajojau danguj su angelais žinok-nusijuokiau-Gerai,nesikabinėkit.Ar jau daug nufilmavot?
-Kadangi atsirado dar tokių „protų“ kaip tu,tai su „paaugliais“ nieko,filmavosi kolkas tik Emi,Gimė ir Nicas-suvebleno Lali
-A,tai gerai-nusijuokiau-O kas naujo pas jus?
-Tu turbūt tikrai vakar su angelais bendravai,o ne su mumis-Eu susižvengė-Gi Lalita išsijuosusi pasakojo.
-Na tai pakartok man tokiai durnai,Lalit-nusijuokiau
-Nu gi naujiena laaaabai gera.Pittui viskas normaliai,jis visiškai sveikas-Lala vos nešokinėjo iš laimės,o aš supratau kodėl jos nesiklausiau.Kokia gi čia DIDELĖ žinia.Ir taip iš vakar dienos Pitto „nuostabiųjų“ strykčiojimų,matėsi,kad jis tiesiog spiduliuoja energija.
-Aišku-šyptelėjau ir pajutau kažkieno ranką ant savo liemens.
-Laba-Gastonas sukuždėjo man į ausį.
Aš greit apsisaukau ir atsistojau tarp Eugenios ir Marianos.
-Labas labas-nusišypsojau itin dirbtinai
-Ei,klausykit visi!-sušuko Dalmau.- Mes su Cande turim visiems žinią.
Per vieną akimirką Gastonas pagribė mano ranką ir nusitempė mane ant laiptų.
-Ką čia sugalvojai?-sušnibždėjau,kai jau visi buvo į mus įsispoksoję
-Na,juk sakiau,kad galiu pasakyti apie mus visam pasauliui,tą ir darau-nusišypsojau
-Gal išprotėjai?-pusiau surikau.
-e-e-e-e-m-m-sukosėjo Gas-Mes su Can esame…
-Užsikišk dabar arba…-pašnibždėjau,bet supratau,kad jis neišgirdo
-PORA-tie žodžiai man įsikalė turbūt visam gyvenimui.
Išgirdau kaip Pittas,Agus,Alanas ir Pablas suvingiavo ryškų „ooooooo“. Merginos nusijuokė ir šypsojosi.Gastonas žiūrėjo tai į mane,tai į kitus.O aš susiradau Viktorijų.Jo mina buvo ne itin patenkinta,galima sakyti normali būsena,bet kaip tik pamačiusi jo fizionojima aš supratau,ką ir kaip turiu daryti.Supratau,kad viskas kas darbar vyksta nėra tiesa,na taip tiesa,bet ne manoji tiesa.Tiesiog supratau,kad viskas turėtų būti ne taip.
-Tylos-tariau,kadangi salėje vyravo šurmulys po tokio pranešimo-Tylos!-antra kart man surikus,visi nutilo-Klausykit visi,tai ką čia Gastonas katik pasakė yra nesąmonė.Nežinau ką jūs pamanėt ir nežinau kodėl jis taip pasakė.Bet tai netiesa-atsisukau į Gastoną-Neesame mes pora Gastonai,gal ir būtumėme jai bent kiek paisytum mano nuomonės,jausmų... Anksčiau galvojau,kad tu kitos žmogus.Dėja,klydau... Kaip sakė vienas protingas žmogus: Kas buvo,tas pražuvo.O mūsų jau buvo,ir baigėsi čia...
O tada tiesiog išlėkiau iš to namo.Nubėgau kažkur studijų teritorijoje,atsirėmiau į medį,o po to susmukau.Sedėjau atsirėmusi į medį ir galvojau.Ne,aš neverkiau. Aš tiesiog galvojau. Man reikės daug laiko kol viską savo galvoje sudėliosiu ir atsakysiu į vienintelį klausimą „Ką toliau daryt?“. Kiekvieną mintį,kuri ateidavo į galvą,aš išanalizavau ir mėginau suprasti jos esmę.Galima sakyti aš buvau pusiau negyva,per daug pasinėrusi į savo minčių pasaulį...
Kaip pagaliau baigiau savo galvojimo seansą lauke jau buvo sutemę,klausiau savęs kiek valandų ir tik pažiūrėjusi į telefoną supratau,kad aš pusę filmavimų dienos prasedėjau čia.Jau buvo šešios... Nusprendžiau užeiti vidun. Įėjusi į namą,nieko neradau.Persirengimų kambarį irgi nieko.Ką gi,man neliko nieko kito,kaip tk vėl persirengti ir žingsniuoti namo... Išėjus iš studijų vėl keista,nei vieno fano... Tuštuma... Autobuse taip pat tas pats... Per daug keista.
O dar keistesnis dalykas buvo tai,kad atėjusi prie savo buto durų,radau prie jų Viką.
-Ką tu čia...?-nusijuokiau
-Atėjau pasikalbėti-tarė rimtai
-Na,užeik-atrakinau duris ir įleidau jį.
Jis įėjo,apsižvalgė lyg ieškotų ko nors...Vidun įžengiau ir aš.Užrakinau duris ir numečiau savo tašę ant sofutės.
-Suprantu ne tokie rūmai kaip pas tave-tik po poros sekundžių supratau,kad tai pasakiau garsiai
-Na,normalus butukas-nusijuokė Vikas
-Tai šį kart be vyno?-nusišypsojau
-Be vyno-nusijuokė jis.


marazmas ;DD