Kaipnors išgyvensiu

Oj kaip nerealu, pasaka tiesog. Bet kodėl tokioj įdomioj vietoj nutraukei? Meldžiu įdėk dar, nes jei ne, tavo ff pavadinimas 'Kaipnors išgyvensiu' gali neatitikti mano būsenos, nes aš neišgyvensiu be tesinio!!!

aš mėgstu intrigas ;DDD
migle-joooooo porfin ;DD
lina-išgyvensi dar ;DD
spalve-oj čia išgyrei,ačiūiū ;DD

37 dalis

-Neee,nesąmonė-juokiausi.
Vis dėl to Vikas nebuvo atsinešęs vyno,bet to pačio radome pas mane,todėl nusprendėme,kad šį kart irgi reikia prisigert.
Jau buvome gerai įkelę,nes pas mane ne vien vyno atradom.Pora sidriuko skardinių,du vyno buteliai ir vienas konjako. Man nebuvo svarbu ką gert,man būtent tada buvo svarbu prisigert,kad bent kiek pamirščiau kas šią dieną įvyko.
-Sąąąmonė Candelita-susižvengė Viktorijus.
-Niekada negalėčiau patikėti-lūžau-Bet iš kur sužinojai?
-aaaai jis pats man pasakė.
-Kooooks lopas,tikėjosi,kad niekas nesužinos-žvengiau kaip išprotėjusi
-Dėja... Tu visada būsi informuota-nusišypsojo Vikas.
-jojo,varkšas...Man net dabar jo pagailo,beeeet Tai per daug juokinga-juokiausi kaip beprotė.
-Būna ir juokingiau Candelooota-ta-taaa-pamėgino parepuoti Vikas
-chaaaa chaaaa-isteriškai juokiausi-Ne nu bet čia tu pavarai.Gi nereik iš jo tyčiotis
-Gi mes nesityčiojam.Kodėl mes negalim parepuot?-nusijuokė ir atsistojo nuo mano sofutės.
-Nu davai,parepuojam-pamėginau suvaldyti savo juoką ir atsistojau
-ou jėėėė,ou jėėės-Vikas paimitavo Pitto šokimą.
-chaa cha chaaaaaa-vėl pradėjo žiauriai juoktis-Taip mes gyvenime neparepuosim.
-Nū davai,būnam rimti-Vikas nutaisė rimtą miną.
Aš pasistengiau irgi surimtėti.
-Aš jum papasakosiu viena istoriją,kaip berneli vardu Juanas pedras lanzanis oo jėėė,norit išgirsti?
-laaabai. Tai ką jis ten darė,nesupratau,paaiškinki man...-iš mūsų ne kokie reperiai,ypač girti...
-Jis labai mėgsta apsimyžt į kelnes,dar geriau jei pampesrai yra-man net pagailo pitto,mes žiauriai iš jo tyčiojomės ir tik dėl vieno vienintelio dalyko kurį jis pasakė Vikui.
-Joooou,joooou-pradėjau strykčioti kaip pašėlusi-mes mylim pittą,toks koks jis yra,mes mylim pitąąą
-jėjėj,mes mylim pittą,mylim pittą,mylim pitąąąąąą-jis taip pat pamėgino pastrikinėt kaip aš.
Dėja nesėkmingai,vos pradėjo šokinėt tuoj pat užgriuvo ant manęs ir mes abu nuvirtom aukštielninką ant grindų.
-Gyva?-nusijuokė
-atrodo-patikrinau kaip mano galva- O tu?
-Na jei kalbu,tai dar nenumiręs.
-aha-pamėginau prisislinkti prie sofos ir į ją atsirėmus,atsisėdau.
-Kodėl tu šiandien taip elgeisi?-prisislinko ir atsidurė tokioj pat padėty kaip ir aš.
-Kaip taip?-nusijuokiau
-Na,ten su Gastonu... Gi jūs pora ir...
-nifiga mes ne pora-pasiėmiau vyno butelį ir iškliaubiau iš jo tai kas buvo likę.
-Tai ko jis ten visiems aiškino,kad jūs pora?
-Išsigalvojo-nusijuokiau-Jis susapnavo,kad aš jam atleidau ir,kad viskas normalei,todėl manęs nė nepaklausęs nusprendė,kad reikia paviešinti savo tiesą. Duxas nx-man užėjo didelis noras užsirukyt.
-Matau,tu ant jo rimtai supykus-nusišypsojo
-Tai,kad nervina... Jis pasikeitė. Labai džiaugiuosi,kad neesu su juo, bet man vis dėl to trūksta kažko...
-Jo?
-Ne,ne jo... tiesiog man trūksta kažkokio žmogaus kuris...
-pakaitalo? Tau reikia jo pakaitalo taip?
-Ne Vikai. Tame ir yra esmė,kad nenoriu jo ar jo pakaitalo. Tiesiog man reikia tokio kaip...-tu norėjau sakyt. Bet,pristabdžiau
-Tokio kaip aš,ar ne?-nusišypsojo
-Mes jau telepatija naudojamės?-pabandžiau nuleisti viską juokais
-Ne,tik nujaučiu. Can... Ar gali pasakyti ką jauti mano atžvilgiu?
-Aš... na....-neįsivaizdavau ką atsakyti. Niekad savęs normaliai neklausiau ką Vikui jaučiu. Na,o gal žinojau atsakymą,bet bijojau pripažinti...-tu esi geras draugas
-tik draugas?
-draugas ir...-gal ir būčiau jam išliejusi visą širdį jei tada nebūtų suskambėjęs durų skambutis.
Aš sunkiai atsiklėiau ir nusvirduliavau prie durų. Jas atidariusi pamačiau vaizdą kuris manęs nenustebino. Gastonas su šampano buteliu.
-ooo dar vienas-nusijuokiau
-Cande,tu girta?-paklausė sumišęs Gastonas
-O tu ne?-nusijuokiau-Gi iškart su šampanu pasiruošęs...
Gastonas nužvelgė mane ir po to apžvelgė kambarius,Viko nesimaė,nes buvo tamsu. Dalmau nieko nelaukęs įėjo vidun uždegė šviesą ir pamatė Viktorijų labai gražiai sėdintį ant žemės su vyno butelių rankoje.
-Ach tai tu ne viena-susiprato Dalmau-Ką čia darai?-paklausė Viko-Ką tu čia darai,pas Candę namuose? Neturi jokios teisės čia būt,kaip tu čia iš vis... Naxui praskelsiu tau makaulę-jis pajudėjo Viko link
-Gastonai,ar jau visai varšteliai apsisuko tau? Tu gal visai proto netekai?-užrėkiau-Tuoj pat sustoji jei nenori,kad sėkmingai tau trenkčiau į galvą su-pačiupau pirmą pasitaikiusį daiktą ant staliuko.-su skėčiu-nusijuokiau- Gastonai Dalmau,tuojau pat atsitrauki nuo Viktorijo kitaip aš už savo veiksmus neatsakau-pakėliau skėti sau virš galvos ir ėjau Gastono link,kuris sustingęs stovėjo prie Viktorijo.
-Cande,nurimk. Kodėl tu...?-jis turbūt pats nesuprato ką sako.ach tas Dalmau.
-kLausyk,tau turi būti aišku,dalmau. Aš tau neesu nei mergina,nei gera draugė,nei giminė. Aš esu visiškai laisva mergina ir galiu daryti ką tik noriu,tame tarpe ir kviestis žmones kuriuos noriu išgerti.O štai tavęs nekviečiau,todėl tu,Gastonai.DABAR pat išeini iš mano namų,ir nebegrįžti niekada čia.NIEKADA-priartėjau prie jo,bakstelėjau jam į pilvą skečiu ir šis nujudėjo link durų
-Can,tu elgiesi kvailai-tepasakė ir dingo kažkur tamsoj.
-Ooo pasirodo mcvv moka ginti kažką-nusijuokė Vikas
-Ginu tą kas man brangus-šyptelėjau ir numečiau skėtį ant grindų.
-Viskas,aš jau lyysta-kritau ant sofos
-labos Can-Vikas pasiliko gulėti ant žemės.

nesąmonė čia gryna,pieeevos

O aš jau taaaip tikėjaus, kad Can pasakys, kad jį myli ar ką ir greažu viskas bus... Bet ir vėl tas Dalmau . Nervina jis mane, negaliu.
O pradžioj tai jau tap žvengiau... Kai repavo tai išviso.

eik nx ;DD ryt įdėsiu.
ač ;D

Rimtai, įdėk dabar. Prašau...

xoxooxo,mano monitorius sugedo,bet db kitą laukinai turiu,šian gaaaaaal įdėsiu ;DD

Na jeigu idėtum šiandien tai laaaabai laukčiau

5dedu ;DD
pieeevų pievyyynas

ir da trumpas

38 dalis

Rytas. Atsikėliau su galvos skausmais ir nušliaužiau link virtuvės,užsikaičiau sau arbatos, greit ją išgėriau ir nuvariau į vonią. Vonioj dar labiau prasiblaiviau, vėliau apsirengiau ir susišukavau. Grįžus į kambarį pamačiau Viką, jau atsikėlusį ir geriantį arbatą.
-O tu čia jau greit pradedi šeimininkaut-nusijuokiau
-Na,juk reikia pašalinti galvos skausmą-susijuokė
-Okei,nieko nesakau-šyptelėjau
Jis greit iškliaubė arbatą ir nužingsniavo į vonią. Tuo tarpu aš prisiminiau vakar vakaro įvykius. Buvau girta ir žadėjau Gastonui duoti per galvą, ne kas... Bet iš tiesų tai man per labiausiai nerūpėjo, pats vakaras man patiko. Dar vienas vakaras su Viku...
-Na ką, varom nes paveluosim-Vikas išėjo iš vonios.
-Lekiam- šyptelėjau.
Mums atvykus į studijas,visi jau buvo susibūriavę ir plepėjo. Aš nulėkiau prie merginų ir pasiteiravau:
-Na,kas naujo?
-Nieko... –atsakė Lali – Tik, kaip tu ten vakar...
-Pamirškit-šyptelėjau
-O kažkieno šiandien gera nuotaika-ironizavo Eugė
-Kas blogai, Eu? –užklausiau
-Ne, viskas ouuukeyy-nusijuokė
-Tai puiku, kada pradėsim filmavimus?
-Greit. Bėja šiandien per tv pirmąją antro sezo seriją rodys, varysim žiūrėt visi- nusijuokė Daky
-Nerealuuu- Mery su Rochi vienu metu
-Ar jūs, tik dabar sužinojot? – nusijuokė Lala
-Aha-didžiai nustebusi Mery linktelėjo
-Kaip ir aš-nusijuokiau
-Ai pom, vis tiek sužinojot-išsprūdo Eugei
-Eugeeeeee- gražiomis akytėmis sumykė Daky. Ji prieš keikimasi
-Nu geruole,tik nurimk-susijuokė Eu.
-Ok,mažiau kalbų daugiau darbų. Filmuoooot- pasigirdo Cris balsas ant visos aikštelės
Filmavimai praėjo kaip visad... Tik baigėm anksčiau. Dalmau įgnoravau,kaip be būtų keista jis mane irgi... Po filmavimų susibūriavom didžiuliame valgomajame ir Cris įjungė televiziją. Aš prisėdau ant žemės šalia Viko ir Rochi.
Žiūrėdami,daug daug juokėmės. Iš mūsų. Tiesiog juokinga pažiūrėti, į savo cypimus ir genialias „intrigas“. Kai serija pasibaigė visoje salėje nuskambėjo plojimai. Po to,kiek pasifotografavom ir po biškeli pradėjom skirstytis.
-Candęęę-pasigavo mane Lalita,kai jau išeidinėjau
-Taip?
-Va-padavė man lapelį.
-Kas čia?-nusijuokiau
-Atvyksi šiuo adresu šį šeštadienį, švesiu savo gimtadienį,gal pamiršai? Ir aišku,tu ten be abejonių būsi-nusišypsojo- Taip pat Colores ir Juanchą pakviesk
-Būtinai būsiu,ir pasirūpinsiu,kad ir jie ten būtų – nusišypsojau
-Ačiūūū-bagstelėjo man į žandą-Iki ryt.
-Iki-nužingsniavau link autobusų stotelės.

ač,pažadu kitam veiksmo tikraaaaaai netrūks

Na įdomu, tik nuobodoka...
Be galo laukiu kitos, jei bus veiksmo!

bus bus,tik nžnau kada tęsinys bus

tai ka dar neparašiau rašau db ;D

;DD lauk tik negarantuoju ka šian bus

Dėk greičiau, taip nekantrauju nebegaliu... Prašau labai...

okok,jau pabaigiau. Tuooooooj

39 dalis

Tos kelios dienos prabėgo neregimai. Viskas buvo įprastai. Filmavimai,namai,filmavimai,namai.Colo ir Juanui pranešiau apie Lalitos gimtadienį. Colo apsidžiaugė,kad pamatys seniai metytą draugę,o Juanchas juokais nusprendė pabandyti nuvilioti Lali nuo Pitto. O štai šiandien jau buvo šeštadienis. Šeštadienio popietė. Pas Lalą turėjau būti 16 valandą, o dabar jau buvo 13. Ką gi... Pusvalandį užtrukau galvodama ką rengtis, vis dėl to, atradau kuo norėčiau pasirodyti gimtadienyje. Tai buvo lengvos baltos kelnės, puošni žydra bliuskutė ir baltas paltukas,o ant kojų nusprendžiau apsimauti žydrai baltas basutes ant aukštų kulniukų. Turbūt dar pusvalandį praleidau žiūrėdama tv. Po to susiprotėjau nueiti į dušą, kol išsimaudžiau ir išsidžiovinau plaukus praėjo dar valanda. Tada vienu mostu apsirengiau,susišukavau ir pasidažiau. 15 45 išžingsniavau iš namų ir pasigavau pirmą pamatytą taksi. Neilgai trukus jau buvau vietoj, ir likau didžiai nustebinta. Lala tikrai nemažai sumokėjo už tokį vaizdelį. Tai buvo tikrai nemažas namelis, ir atrodė,kaip kokio prezidento namas. Didžiulis, gražus ir ištaigingas. Na ką... Laukia šaunus vakaras...
Įėjusi vidun pamačiau jau didelę susibūriavusią chebrą didžiulėje salėje. Salės vidury stovėjo Lalita su Colo ri Juanchhu patraukiau link jų.
-Sveeeeeeiki-pasisveikinau
-Labaaas Candeloota-beveik vienu metu visi trys ištarė
-Lalitąąą,su gimtadieniu- įteikiau savo dovanėlę Lalai
-Ačiūūū-ji apsikabino mane pagriebė dovaną
-Nėr už ką,nerealaus septynioliktojo-nusišypsojau
-Ačiū Candu-ji atsitraukė nuo manęs bagstelėjo į žandą ir apžiūrėjo dovanų maišelį kuriame buvo mano dovana.-Žinot aš varau pas Pittą,bet žinok Juanchai tavo bajeriai pritrenkiami-nusijuokė ir nubėgo.
-candeeeeee,kaip seniai aš tavęs nemačiau-apsikabino mano Colo
-Aš irgi-nusijuokiau
-eieieie,kas čia ilgiau ko nematė?-pasipiktino juanchas
-nunu nepavydėk tik-nusijuokiau ir atsisukau į Juanchą-malonu tave matyti-šokau jam į glėbį
-Man taip pat - stipriai stipriai mane apkabino
-Oukeeeey db visi pklausot-pasigirdo duslus balsas ant visos salės.
Mes apsisukom kur buvo šiokia tokia pakyla,ten stovėjo Lala.
-Taigi visi jau susirinko,todėl norėčiau paskelbti vakarėlio pradžiąąąąą-suriko garsiausiai- Visi gerai pasilinksminkit ir aišku,atšvęskit mano gymšą. Bėja kas nori pasiglamžyt varo į antrą aukštą,ten daug kambarių-iš šio jos posakio supratau,kad ji jau girtoka.
Vos Lalai nulipus kažkas garsiausiai paleido muziką ir vakarėlis prasidėjo. Mes su Colo pasiuntėm Juanchą gėrimų,o pačios likom kalbėti su pora Lalitos draugų. Tą vakarą supratau,kad Tate yra itin mielas vaikinas,o Faritta tiesiog nereali asmenybė,tai pat Tati įstrigo atminty. Su jais mažai bendraudavau,bet dabar daugiau pabendravus supratau,kad jie nuosabūs žmonės. Mes daug gėrėm ir turbūt jau po vidurnakčio man pasidarė nuobodoka,išsibendravau su visais Lalitos draugais,prisibajerizavau su Colo, Agus ir Pittu,taigi nusprendiau nueit pasižvalgyt po šį didžiulį namą. Visai netyčiom vaiksčiodama atradau neblogą kambarėlį. Iš pradžių atidariau duris ir pamačiusi visišką tamsą,jas užtrenkiau,bet po to vėl atvėriau duris ir pasišviečiau su telefonu. Prieš mane buvo neblogas vazdialis ( kaip pasakytų Uspaskihas) didžiulis baseinas buvo tame kambaryje. Užtrenkiau duris ir nuėjo į kitą kambarėlį,ten radau daug maudimukų. Taip,nusprendžiau išsimaudyt. Pasiėmiau mėlyną maudymuką,nusimečiau savo drabužius,persirengiau ir grįžau į baseino kambarį. Šokau į vandeny ir giliai panėriau. Turbūt taip panardžiau dvidešimt minučių.Prasiblaiviau... Staiga pasigirdo žingsniai ir durų atvėrimas. Buvo tamsu,taigi tiesiog priplaukiau prie krašto,nenorėjau,kad mane kas čia rastų. Žmogus išsitraukė telefoną ir pasišvietė.Tada išėjo. Aš atsipalaidavau ir vėl panirau. Po kokių penkių minučių vėl prasivėrė durys ir kažkas įšoko vandenin. Aš greit išnėriau,o tas žmogus aišku mane pastebėjo ir taip pat išniro.
-Cande?-tai buvo Viko balsas
-Viktorijau-nusijuokiau- siaubingai mane išgąsdinai
-O ko čia bijai?-nusijuokė
-Na,nenorėjau su niekuo čia susitikti-nusišypsojau-Bėja,aš tavęs nebuvau pastebėjusi per visą vakarėlį,kur buvai po galais?-priplaukiau prie baseino sienos.
-Ai niekur... Bėja kodėl tu čia,gi vakarėlis linksmas?
-Ai linksmas,bet pasidarė nuobodu,o štai netyčiom atradau šitai-plaukštelėjau į vandenį-Ir nusprendžiau išsiblaivyt-nusijuokiau-O tu kodėl čia?
-Visiškai taip pat,kaip tu papasakojai-nors ir buvo tamsu, supratau,kad jis šypsojosi.
Dabar. Dabar ir yra ta akimirka. Dabar.
-Žinai turiu tau kaiką pasakyti-tariau rimtokai
-Na,dėstyk-nusijuokė ir prisiartino prie sienos.
-Vikai,aš... Na aš... Tiesiog... Tai labai sunku pasakyti supranti... Aš...-turbūt būčiau paklaususi ar aš girta,ir viskas būtų vėlgi likę taip pat,jei Vikas nebūtų manęs pabučiavęs. Taip,jis visai laiku užčiaupė mane,suvokęs,kad aš turbūt to niekada nepasakysiu.
-Ar tau visada reikės tokių paskatinimų?-nusijuokė jis
-Vikaaaai-sudavau švelniai jam per galvą-Dabar turėjo būti romantišką akimirka,tu turėjai pasakyti,kad taip pat mane myli,ir dar kartą mane pabučiuoti-net pati susijuokiau nuo tokios minties.
-Pati pradėjai,nesugebėdama pasakyti elemantaraus sakinio.
-Na jaaaau... Nėr taip sunku,Vikai AŠ TAVE MYLIU-surėkiau garsiausiai- Juk nesunku?
-Visai ne-nusijuokė- visi tavo norai man įsakymai,dabar bus gražus sakinys: Aš irgi tave myliu-kalbėjo kiek rimčiau
-O ar jau seniai?-čia buvo mano klaida,neromantiškumo atžvilgiu
-Turbūt nuo pirmos minutės,kai pamačiau tave šalupt šlaputėlę gatvėje ir nuo tos meilės vos tavęs nepartrenkiau-dabar jau buvo jo klaida
-Kokie mes neromantiški-nusijuokiau
-Visai neeeeee.
-Na,gal šiek tiek,juk mes čia-baseine-nusišypsojau ir šį kart jau aš jį pabučiavau.

na va,čia tipo buvo veiksmo. Dabar man prašau ilgųųų komentarųųųų

Ach, PAGALIAU!!! Taip laukiau, kol jie pagaliau prisipažins ir kol pasibučiuos.

Ok, daba komentuosiu visą(kaip seniai kuriam ff buvo ilgi komentarai )
Pradžioj žvengiau. Nebuvo nieko taaaip juokingo, bet aš vistiek žvengiau iš nieko.
Aj buvo geras sakinys 'Bėja kas nori pasiglamžyt varo į antrą aukštą,ten daug kambarių;.
O jau su tuo baseinu... Iškart įtariau tai, bet vistiek be galo gražu. Ir taip realu tarkim tai, kad su tel pasišvietė.
Na visa kas baseine tai nepakartojama, aš jau gyvenu su šituo ff. Bet čia rimtai, tai perauga į ligą.
Ir tai, kad jie abu tokie neromantiški, tai irgi buvo be galo miela.

Žodžio - NEPAKARTOJAMA PASAKA!