Kaipnors išgyvensiu

Kaip netikėtai tikėta
Man patikooo
Romantiškai neromantiška ;D

Labai tiksliai pasakyta - netikėtai tikėta.

aaaaach nesitikėjau tooooookio komentaro iš bubblėss ;DD
Ačiūūūūūū Linaaaaa ;DD
Ir aišku ačiū spalvei už kiek trumpesnį komentarą
Iš vis,ačiū um ką skaitot

nežinau ;DD gaaaaal
Bet to nenorėkit,nes ff eina į pabaigą ;DDD taigi tada greičiau ff baigsis ;DD

Dabar visiems sakau: ff artėja prie pabaigos,nežinau kiek dar dalių bus,bet žinokit,kad apie dešimt ar mažiau ar daugiau dar bus, viskas priklauso,kaip man bus su idėjom... Aš tik jus įspėju,kad ff eina į galąą ;DD Šeip turėtų būti dar apie dešimt dalių,o galą aš jau seniai suplanavus,taigi... Tiesiog džiaukitės,kad bus gražios istorijos pabaiga ;DD

40 dalis

-Pagaliau namie-sušukau plačiai pravėrusi duris ir įgriuvau tiesiogine to žodžio prasme namo.
Mes su Viku nusprendėme patraukti pas mane,kadangi mums išėjus iš baseino visus radom nusibaigusius nuo gėrimų pusiau miegančius salėje.Visi porelėmis atsigulę ant grindų,ant stalų,ant sofų, ant kėdžių... O mes buvom pakankamai blaivi,todėl patraukėmė į mano namus...
-Ką gi,vyno ar ko?-nusijuokiau
-Aš neatsisakysiu-nusišypsojo Vikas ir griuvo ant mano sofos.
Aš nužingsniavau link šaldytuvo, ištraukiau butelį vyno, greit atkimšau ir pagriebusi dvi taures prisėdau šalia Viktorijo.
-Kokieeeee mes grituokliai-nusižvengiau
-Žiaurūs-pritarė jis man.
-Bet juk kartais visai nieko,taip pagirtauti-nusijuokiau - Ypač kai mum neveikia tradicinė filosofija " Girtieji sako tiesą" mum atvirksčiai-padaviau jam taurę
-Na panašiai,bet drįsčiau paprieštarauti- Vikas iškliaubė vyną- Mum reikia prisigerti,po to išsiblaivyti ir tada pats metas kai mes sakom tiiik tiesą-nusijuokė Vikas
-O,dabar žinosiu kaip tave reiks kankinti,kad išgirsčiau tiesą-patryniau rankas juokais, ir išgėriau savo taurę.
-Puiki mintis,aš irgi tada tuo pasinaudosiu, ant tavęs tai labiau veikia - įsipylė dar vyno
-Kur jau ne... Mes lygus gi-paėmiau savąją taurę ir dar išgėriau vyno.
-Na gaaaaal,bet neesu tuo įsitikinęs-jis suvaidino itin susimąsčiusį- Bet vis dėl to, mes gi galim kartu pabūt ir negirtaudami,nes žinai atrodo...
-...kad mus jungia tik alchogolis-pabaigiau jo mintį
-Na,bet juk taip nėra?-prakalbo rimtai,bet švelniai
-Na ne, manau ne.-susimąsčiau- Taigi,kad tai įrodytume dabar padedam tą vyną šalin-nusijuokiau
-Visiškai sutinku-nusišypsojo Vikas ir padėjo taurę ant žemės.
-Žinai,aš džiaugiuosi, kad šis vakaras taip susiklostė... Aš tiesiog laiminga... Manau man ir tau viskas tik į naudą- pamėginau suvelti rimtą sakinį
-Mums.-pataisė Vikas ir apkabino mane per pečius.-Mums,išmok. Dabar esam mes,juk mes pora taip?
-Na lyg ir-nusijuokiau- Ir dabar norėčiau,kad visas pasaulis tai sužinotų-šyptelėjau ir švelniai pabučiavau jį
-Aš nemažiau-nusišypsojo- Tu tikrai esi nuostabus žmogus Cande, ir dabar esi mano mergina.TIK mano-pavaizdavo Dalmau mimiką ir aš susijuokiau- Todėl jokie Gastooooonai prie tavęs nelys, dabar aš turėsiu teisę jam duoti į snukį.
-O taip,atsilyginsi-dar labiau pradėjau juoktis
-Tu esi tik mano,aišku?-toliau vaizdavo Dalmau
-Nesamonė,aš laisvas žmogus,kuo tu mane laikai,apdovanojimu?-juokiausi
-Na gaaaal,o šeip visai nieko apdovanojimas-dar labiau prajuokino mane Vikas
-O koks būtų geras apdovanojimas?-nusišypsojau
-TU-Vikas taip pat nusišypsojo
-Kvaily-švelniai sudaviau jam per galvą- Jau mane turi,tik dėja ne kaip Dalmau parodijacija,o kaip Viktorijus D'Allesandras
-Tai puiku,o aš tave myliu ne kaip trofėjų, o kaip Candelą Vetrano-nusišypsojo ir pabučiavo mane.
Po to jis švelniai nusileido mano kaklu žemyn,pažiūrėjo į akis... Prasegė palaidinę,bet vel žvilgtelėjęs į akis,tuoj pat ją užsegė.
-Kas?-paklausiau
-Tu nepasiruošusi tam-tarė ramiai
-Kaip,gi nepirmas kartas man-pusiau nusijuokiau
-Ne,ne dėl to... Tavo akys kalba už tave,tai visada prisimink. Šia tema,kalba tavo akys... Nedabar yra ta akimirka, Can.-jis kalbėjo švelniai ir man net buvo keista,kad jis nenori to daryti,kiek kvailai pasijutau,bet tuo pat metu pasijutau ir gerai...
-Na... Neturiu ką pasakyti, Vikai... Aš tave myliu,štai ir viskas.
-Aš tave taip pat,bet nebūtina mum jau pirmą dieną eiti prie reikalo-jis nusijuokė- Viskas gerai,Can. Tiesiog aš žinau,kad ne dabar yra tam skirta akimirka,juk tu gali palaukti,kaip ir aš...
-Žinoma-net nusijuokiau- Viskas gerai, Vikai. Aš iš tiesų jaučiuosi gerai, tu teisus-jis pasikabino mane- Mes esam kartu,man to užtenka,nebūtinas tas seksas... Aš jaučiuosi gerai su tavim,o kai bus tas laikas,tada ir bus... Man tai nėra svarbiausia.
Jis tik nusišypsojo. Mes dar ilgai sedėjom ant mano sofos apsikabinę ir šnekėjomės.

pirma,man patiko tavo komentaras
antra, Vikas krūtas ;DD
trečia., ji tokia nėra Čia pamėginau padaryti nuoširdų pašnekesį,bet tau pasirodė,kad Candei tik sexo ir reik
Ketvirta, ačiū

Jau pabaiga? O ne!!! Kaip aš be to gyvensiu?

Aš irgi žvengiau iš to, ką citavo spalvota. Girtuokliai kažkokie.
O šiaip labai Vikas fainas, myliu jį kaip tavo knygos herojų.

Citata :

jis pasikabino mane

šiaip čia tik teksto rinkimo klauida, bet įsivaizdavau kaip jis ją kambarį ant kokio vinuko pakabina, tai žvengiau žiauriai.

Žodžiu begalo myliu šį ff ir visus jo tesinius.

einaaaa lina,aš db žvengiau iki ašarų,kai perskaičiau savo klaidą
Ne,čia gerai,kad pastebėjai
Jo Vikas yra Vikas

Nesijaudink gi nepaskutinis mano ff čia ;DD

Pagaliau dasivijau tavo FF. Dabar turėtų būti ilgo komentaro eilė? Nu aš pasistengsiu. Tai vaaaa, ką galiu pasakyt.
Tu esi apsigimusi FF rašytoja, aš esu priklausoma nuo tavo istorijos ir kai ją pabaigsi (o neee), turėsi pradėt rašyt kažką dar nerealesnio, aišku???
Kiekvienas tęsinys man patiko. Tie nusigėrimai Candės ir Vikio tokie žavingi. Man buvo sunku čia Dalmau įsivaizduoti tokį lopą, nes šiaip aš jį dievinu, bet visgi man patiko, kad tavo istorijoje jis biški (tai yra net ne biški) psichinis. Buvo tokių juokingų ir mielų, ir netikėtų tęsinių, kas man labai patiko. Nu žodžiu nerealu.
Taigi, aš laukiu DARRR.

oooo koks komentaaaaaaaras
Dydelis ačiū misčiuk
Iš ties aš jau turiu idėją kitam ff,todėl nesijaudink ;DD
Taigi dar gausi be abejonės ;DD

Kadangi Mistė įdėjo,tai...

41 dalis

Rytas.Vos pramerkusi akis svokiau,kad aš ant sofos.Kiek apsidairiau.Vikas gulėjo šalia manęs,ranką uuždėjęs man ant liemens,o aš gulėjau visai ant sofos krašto,įdomu kaip aš naktį nenuvirtau? Vis dar buvau su savąją palaidine ir kelnėmis,iš kenių ne kas liko,reikės didelės lyginimo operacijos.Atsisukau į Viką.
-Eeeeei,galvojau dar miegi-nusijuokiau.Jis buvo plačiai pramerkęs akis ir žiūrėjo į mane-Bėja,nėra būtina į mane žiūrėt,kai miegu.
-Na,tiksliau į tavo plaukus-nusijuokė-Kadangi tavo galva į kitą pusę pasukta,bet žinok tavo plaukai nuostabūs.
-Na jau...-nusišypsojau-Seniai,tu čia taip?
-Nelabai.
-Ką gi,šian savaitgalis.Pailsėkim-nusijuokiau
-Pritariu,bet manau aš nebeužmigsiu.
-Aš taip pat-išsišiepiau
-Na,tada galim bent ramiai pagulėti-pasiūlė Viktorijus
-Pritariu.
Ir mes tiesiog gulėjom,žiūrėdami vienas kitam į akis,šypsodamiesi.Dėja... Neilgai.Turbūt kokias penkias minutes.Mūsų ramybę sutrukdė telefono skambutis.
-Čia mano-nusijuokiau
-Nekelk.
-Reikia-pradėjau ieškoti savo tašės
-Nereikia,Can.Pailsėkim.Pamatys,kad nieks neatsiliepia ir atstos.
-Na,tavo tiesa-nusišypsojau
Telefonas nutilo.
-Matai?-nusišypsojo Vikas
-Nematau,bet gridžiu-nusijuokiau
-Na,koooooks skirtumas-Vikas nusižiovavo
-Jokio-nusijuokiau.
Tada vėl nusprendėm tiesiog pagulėti.Dėja ir vėl mūsų ramybė ilgai netruko.Turbūt skambino jau taip ikyriai,kad aš nebepajėgiau ištverti ir susiradusi telefoną atsiliepiau:
-Alio?
-Alio,Candelita?-pasigirdo nervingas Cris balsas ir kaip visad,ji nelaukė atsakymo-Candela,kaip tu taip galėjai.Primenu tau šiandien Gran rex‘o repeticijos ir tu vėluoji,jau nežinia kiek!-užrėkė ji-Candela,ką aš neaiškiai pasakiau?Tučtuojau mauk į Gran rex‘ą,nes kitaip manau,aš nebūsiu labai tau atlaidi.Ir iš vis,aš maniau,kad tu gera mergina,visada būdavai punktuali,o dabar? Man tai visai nepatinka... blablablablablaaaa-toliau nebesiklausiau,tik mintyse sau kartojau blabablablablaaaaa. Taip Cris dabar man išbers litaniją-Iš vis ne viena tu dar vėluoji,dar Viktorijus nežinia kur.Jis su tavim gal?-vienintelis klausimas iš kurio ji laukė atsakymo.
-Taip,taip.Mes greit atvažiuosim,nesirūpink-suburbėjau ir padėjau ragelį.
-Repeticija! Mes pamiršom,kad šiandien repeticija,Vikai-surikau-Cris dabar ant manęs užsirovė,greit ruošiamės.
-Relax,Can.Spėsim...-tepasakė
-Nuraminai labai-pažiūrėjau į jį kaip į debilą ir nulėkiau į vonią.
Maždaug po penkiolikos minučių mes jau buvom pasiruošę ir nužingsniavom mašinon. Reaktyviniu greičiu atvažiavome prie Gran rex‘o.Išlipom,susikabinom rankytėmis kaip dvimečiai.
-Ar pasiruošęs oficialiai pranešti,kad mes kartu?-nusišypsojau
-Visada,pasiruošęs,tik dėl jūsų Misis Vetrano- Vikas nusilenkė man
-Aš jaučiuosi pagerbta-dar labiau išsišiepiau ir apdovanojau jį bučiniu.
Mums įžengus į repeticijų salę,visi jau buvo įsijautę į kažką.Teensai repetavo,Cris ir Willis gėrė kavą.Man‘ai plepėjo,o likę irgi kažką mėgino daryti.Mums įžengus visi kas ką darė,nustojo...Kaip kokiam sulėtintam filme. Tik sužiuro į mus. Viskas tikrai vyko kaip kokiam sulėtintam filme.Visi lėtai atsuko galvas ir turbūt kokias penkias minutes spoksojo tokiu pat žvilgsniu,tylėjo... Mes stovėjom suglubę ir dairėmės.
-Ar jūs...?-drąsiausi buvo Eugenia šią akimirką.
-Taip-plačiai nusišypsojau-Mes pora.
Tada viskas vėl susitvarkė.Nebebuvo panašu į jokį filmą.
Visos merginos pribėgo prie mūsų ir pradėjo sveikint,bet linkėt visko... Vaikinai užbangavo „ooooooo“,bet taip pat neatsiliko nuo merginų,sveikindami.Willis,bei kiti komandos nariai,taip pat linkėjo visokiausių dalykų.Dalmau žiūrėjo į mus,lyg ir su pavydu, lyg ir su pagieža.O Cris tik žiūrėjo į mus.Žinau,jei mes nebūtimėmė vėlavę,ji būtų reagavusi daug meiliau,būtų mūsų išklausinėjusi kiekvienos smulkmenos,tačiau dabar Cris pyko:

-Gerai,vėliau pasveikinsit.Dabar – repetuot!
Repeticija praėjo kaip visad.Linksmai ir šauniai.Mes tikrai tobulėjom. Po repeticijos iškart prakalbo Martinezas
-Nu gerai. Tai ką reikia atšvęst... Gi dabar jau daug porų turim. Lali ir Pittas,Can ir Vikas, aš ir Rochi,tai varom į kavinukę-pats Pablas tik po kiek laiko suprato,kad paminėjo save ir Rochi.
Vos išgirdus Pablo sakinį visų veiduose atsirado šypsenos.
-Gerai,gerai.Mes su Rochi draugaujam,patvirtinu-nusijuokė – Tai varom švest?
-Tai aiškuuuu-iškart pasireiškė Pittas
-Oukėy-suriko Pablas-Varom į „Panamą“ ?
-Jo-sutiko Agus
-Oukėy,visi pasiskirsto kas kur-suriko Pittas,kadangi jau buvo išsivystęs šurmulys.
Visi greit susimąstė su kuo važiuos ir išėjau laukan.
-Aš nevažiuoju-nuskambėjo Gastono balsas kaip lavono kokio,kai visi jau grūdosi į mašinas
Vėl viskas atrodė kaip sulėtintam filme,ne gal greičiau kaip sustabdytam epizode.
-Kodėl?-paklausė Riera
-Tiesiog nenoriu... Pasilinksminkit-jis sėdo savo mašinon,užvedė variklį ir nuvažiavo.
Visi susižvalgė.Tyla...
-Kas supras tą Dalmau...-tylą pertraukė Lali-varom tik.

čia toks lievas tęsinys ;DD Kitą kart įdėsiu,kai įdės mistė,bubblė ir spalvota.

Kaip faina! Labai, labai patiko. Buvo ir mielų dalykų, ir iš ko pasijuokt...
Man kažkodėl kyla įtarimas, kad Can vistiek liks su Gastonu. Juk kaip viskas prasidėjo... bet tikiuosi klystu.

Ačiū ;DD
Na,pamatysi kaip čia bus... Jei tau toks klausimas kyla,tai gaaaaaaalvok

Patikoo
Jau toks mielas

Ačiūū ;DD

Kaaaip man patinka tavo FF
Šita dalis irgi patiko ir aš net neįsivaizduoju kas bus toliau

Ačiūūūū

Aaaaai įdedu, aš giaras lelius, todėl lauksiu greitu metu Mistės. ff tęsinio

42 dalis

-ooooopaaaa,už poooooooras-jau skambėjo pirmasis tostas iš Pablo lūpų,visi susidaužė taurėmis ir išgėrė savo pirmąjį „Margaritos“ kokteilį.Visiem buvo smagu,na ir man atrodo...
Vėliau vakarėlis įsišėlo.Visiems tikrai buvo smagu. Mes – tyrs poros plepėjom tarpusavyje, Daky ir Mery mėgino megzti dialogą su Agus ir Nicu,bet dialogas jiems nelabai mezgėsi,tik Mery su Nicu puikiai subendravo,o Daky vis įsiterpdavo į jų pokalbį,kas antras žodis, o štai Agustinas tiesiog sėdėjo kaip užmuštas,lygiai kaip ir Eugė. O keista, jie visada būdavo kompanijos sielomis.... Vis dėl to išgėrus dar porą „Margaritos“ abu pralinksmėjo ir pradėjo laidyti juokelius tarpusavyje.
Vis dėl to vakarui įpusėjus visiem pasidarė nuobodoka:
-Klausykit gal poralės nori, „bučkių mūšį“ pažaisti?-surėkė Eugenia,vos pamačiusi,kad visi nuobodžiauji.
Bučinių mūšis,tai „žaidimas“,esmė tokia,kad tie kurie iš kažkelių porų ilgiausiai išsibučiuos,tie laimės. Anksčiau šį žaidimą žaidžiau tik kartą, ir tai visiškai pralaimėjau,bet tą kart aš buvau pasiryžusi laimėt...
-Na,ko tylim?-Eu paklausė,ji laaaaabai mėgo šį žaidimą.
-Davai-suriko Lala
Pažiūrėjau į ją su Pittu, mes visada tarpusavy rungtyniaujam,taigi šis kartas irgi ne išimtis.
-Jo,mes sutinkam-surikau.
Po poros minučių mūsų įkalbinėjimams pasidavė ir Pablas su Rochi.
-Geeeerai,poros pasiruošusios?-Suarez apžiūrėjo ar visi teisingai sėdi-Okey. 1 2 3,pradedaaaaam-suriko ir užstatė chorometrą savo telefone
Vos ji suriko pradedam,visos trys porelės pradėjo bučiuotis.Iš ties iš pradžių mum su Viku buvo juokinga,bet vėliau praėjo ir mes tiesiog įsijautėm į bučiavimasi.
-O,RochiPablas jau out-turbūt tik po minutės bučiavimosi suriko Eugenia.
Ką gi vieni jau nugalėti,buvo likę dar vieni – aršiausi mūsų priešai.
Turbūt mes bučiavomės dar kokias tris minutes,kai pasigirdo trenksmas,lyg kas butų nukritę ant žemės, ir juokas.
-chachachaaaaaa-juokėsi Eugė-CanVikas laimėėėėjo,kaip LaliPittas susimmovėėė-vos tvardėsi ji juokdamasi.
-wow,mes laimėjom-nusijuokiau
-Joooou,o žinok,aš nežinojau,kad taip gerai moki bučiuotis-nusišyosojo Vikas
-Tu ne ką prasčiau-nusišypsojau-Ei,tai ką mes gausim,jei nugalėjom?-atsisukau į Eugęę
-ėėėė,iš manęs nieko nesitikėk,čia tik pramoga buvo,jokių prizu-sucypė Eugenia
-Ei Lalit,kas čia jum nutiko?-paklausiau Lalos-Kaip jūs sugebėjot prakišt?
-Pittą sutraumavo-mėgino juokauti Lali,bet pamačiusi nepatenkintą Pyterio mimiką, pasitaisė-juokaaaauju,nukrito stiklinė,abu sužiurom ir pamiršom abie bučiavimasi-nusijuokė ji
-aaaa.aš net gerai neišgirdau-nusijuokiau
-Matės-įsiterpė Pittas-Jūs tikri įsimylėjėliai
-Na jūs ne mažiau gi-prisidėjo ir Vikas
Tada Pittas su Lali pradėjo burkuot,ir aš supratau,kad toliau dialogas nebesivystys.
Dar po kokios valandos visi jau buvo visiškai nusibaigę,na ne visai visi... Tik mes su Viku,bei Rochi,Pablas ir Mery buvo blaivūs.
Pittas su Agus,kaip visad pusiau miegojo,taigi juos po vieną į mašinas išnešė Pablas.Eugė ir Lala isteriškai žvengė,lyg būtų prisirijusios narkašikų,jas aš pati nuvedžiau mašinon, o Nikolas Danielai pasakojo visai nejuokingus anekdotus,juos pasodinu Mery ir Rochi. Visus nugabenti namo užsiėmė Pablas su Rochi.Mery atsisveikino ir išvažiavo.
-Na ką,vėl vieni mašinoj tavoj-nusijuokiau įlipusi į Viko BMW.
-Taaaaip-nusišypsojo jis-Pas ką varom,pas tave ar pas mane?
-Pas tave-nusijuokiau.


Kitas bus ilgesnis ;DD Bet durnesnis ;DD

Aš neįsivaizduoju kaip turėjo atrodyti tas vaizdelis, kai jie visi rungtyniavo
Šiaip man patiko. Kaip visada.
Varau db ir aš rašyt, nes žinau, kad jūs su Spalvota tada supyksit, jei šnd neįdėsiu

Oba
Patiko, toks įdomus, gan trumpas ir maža veiksmo, išskyrus kissus
Jėga žaidimas, reiks kada pažaist ;DD
Darrr

Ačiū ;DD
Čia aš pati tokį žaidimą sugalvojau
Kitas tęsinys bus durnas, juokingas ir ilgas.

Šiaip gaila ir tupmpas ir gan be veiksmo, bet tas žaidimas nerealus buvo.
Noriu dar!

;D
Norėti nedraudžiama ;D