Nekreipkit dėmesio jei bus nelogiška
9 dalis
-Ei Cande,ką čia veiki?-pribėgo prie manęs Totis-Jau visi pasiruošę,tavęs tik trūksta.
-Ar jau?-nustebau-Aš čia visą laik prie jūros buvau,tai net nepastebėjau kaip laikas prabėgo-nusijuokiau
-Nagi,eime Can.Juk nepriversi visų laukt,visi labai susijaudinę-nusijuokė Totis
-Nenoriu Toti-tariau-Tikrai nenoriu ten eiti.
-Bet kodėl?Juk bus linksma-jis buvo tesiog sukrėstas
-Nemanau,kad man bus linksma.
-Na jau,Candela.Ką čia šneki?Einam.-jis moka įkalbinėt.Nors ir nieko ypatingo jis nepasakė,jis mane įkalbėjo.
-Na gerai,einam.
Greit nulėkiau į mūsų filmavimų vietas,kur viename iš pastatų ir vyks ta diskoteka.
Įėjus jau pamačiau visus porelėse,niekas manęs nelaukė...Nusijuokiau.Totis...Taip jis viską gali...Mačiau kaip Gasta sėdėjo prie baro ir kliaubė alų.Pastebėjęs mane,padėjo alų ant baro ir priėjo prie manęs.
-Sveika-tarė
-Labas-abejingai tariau
-Tai taip supratau,tu mane ištraukei-ėjo tiesiai prie reikalo
-Taip.
-Na,tai nežinau...-susimąstė-Galėtumėm ką nors nuveikti,nemanai?
-Gal.
-Na tai...
-Ei,dėmesio,dėmesio-pasigirso Eugės balsas per mikrofoną.Tada abu sutelkėme dėmesį į ją.-Na tai daba buvo neperilgiausia diskoteka,bet mes nusprendėm,kad dabar jau išsiskirstom,porom-supratau,kad ji jau neblogai įkalus
-Na tai gal eikim prie jūros?-po Eugės kalbos,tarė Gasta
-Okei-sutikau,ach kad tik tai viskas greičiau baigtusi.
Mes išėjom laukan,buvo jau gilokas vakaras.Labai greit sutemo.Be žodžių nuėjom prie jūros,ir jis prabilo...
-Cande,galiu paklaust vieno dalyko?
-Klausk...
-Kodėl tu taip su manim elgiesi?-jo veido mimikos buvo kaip varkšo šunyčio
Nusisukau.Nenorėjau atsakyti.Bet jis pagriebė mano ranką ir jėga atsuko į save.
-Atsakyk,aš tesiog noriu sužinoti.
-Nori sužinoti?Gerai.Manau,kad geriau bus jei mes tesiog nebendrausim,nei kaip draugai nei kaip niekas...
-Cande,juk tu žinai-atrodė,kad jis būtų padaręs nusikaltimą ir dabar teisinasi policininkui
-Ką aš žinau?-nustebau.Ką jis man pasakys?Kad susitikinėja kažkokia...
-Ach-matėsi,kad žada pasakyt kažką svarbaus-Taip,tu teisi.Aš tau to nesakiau...
-Ko?-jis tikrai žada pasakyt,kad susitikinėja su kita.O taip aš jam jau paruošiau atsakymą...
-Cande,tu man labai brangi.Manau...Aš tave myliu.
-Nu ir?-oasakiau nepastebėjusi ką jis pasakė.
-Kaip tai nu ir?Aš tau pasakau,kad tave myliu,o tu sakai nu ir?-jis atrodė sumišęs
-Pala,pala.Ką tu pasakei?-dabar ir aš nesusigaudžiau
-Kad tave myliu Cande-viskas pasidarė net neromantiška,o tesiog kvaila.
-A tai ko dabar iš manęs tikiesi,kad pulsiu tau ant kaklo iš bučiuosiu ir pasakysiu,kad taip pat tave myliu?-tariau ironingai
-Cande,gal tesiog gali pasakyt tiesiai šviesiai.Ar jauti tą patį?-jis atrodė labai nuoširdžiai
-Na...-nežinojau,ką sakyti.Tikrai,nežinojau kaip elgtis.Tiesa,aš jį myliu,bet...Bet nežinau,kažkas ne taip.Staiga pamačiau Toti tolyje-Ne-tariau užtikrintai-Manau aš myliu Toti-nežinau,kodėl taip pasielgiau,bent tada maniau,kad taip bus geriau...
Gasta atsisuko ir skaudžiai tarė:
-Na štai jis.Eik ir jam tai pasakyk
-Taip ir padarysiu-linktelėjau ir nubėgau link Točio.
-O Can,sveika-tarė Totis pamatęs mane
-Toti,klausyk turiu tau pasakyti svarbų dalyką-tariau rimtai.Manau nesuvokiau tada,ką aš darau.
-Na sakyk-tarė jis su šypsena
-Toti..-pažvelgiau į Gasta.Mačiau,kad jis žiūri į mus.Tada pažiūrėjau į Toti-Aš tave myliu-pabučiavau jį.
Taip nebučiau elgusis jei nebūčiau jautusi Točiui bent ko nors...O simpatija buvo.Bet supratau,kad aš myliu tą Gastoną.Ir nežinau kodėl aš taip elgiausi,nežinau kam aš pasakiau visišką netiesą Točiui.Nežinau kam man to reikėjo.Mačiau,kad Gasta mus nužvelgė liūdnu žvilgsniu ir nuėjo palei pajūrį...Jei būčiau mąsčiusi kitaip,būčiau nubėgus paskui jį ir pasakius,kad viskas netiesa ir kad myliu tik jį...Bet aš to nepdariau.Tik likau sovėti su Točiu dirbtinai šypsodamasi...