Jos gyvenimas

Kuo toliau tuo banaliau ir juokingiau XDD

19 dalis

-Kas čia jums darosi? – supyko Pablas. –Judu apie Candę kalbat, kaip apie kokį daiktelį. Apsiraminkit jūs. Ji žmogus, ir ji turi jausmus, po velnių.
-O tu kas, gal jos advokatas? – ciniškai paklausė Lucas.
-Gal ir advokatas. – atsakė. – Išvis Ruiz, tavo žodis tik po dvyliktos, neplinameti tu.
Agustinas nusijuokė, o Lucianas išbalo, neturėjo ką pasakyti.
-Martinezai, žaviuosi tavo sugebėjimais užčiaupti žmones. – pasakė Sierra.
-Klausyk ir tu, nežinau kas tarp jūsų su Vetrano, bet keisk požiūrį į ją, nes jos neteksi. – pasakė Pablas.
-Gal tu ją atimsi?- nusijuokė.
-Jeigu būsi ir toliau toks asilas, TAIP. – tai pasakęs nuėjo filmuotis.

Kai Pablas išėjo, Agustinas ėmėsi „nukenksminti“ Lucianą.
-Klausyk, Lucianai, mudu kažkada buvom draugai, tad aš tau dabar gražiai sakau – ATSTOK nuo Candelos. Galbūt tau ji patinka, o galbūt tau jos reikia tik kaip trofėjaus, bet suprask, kad tu jai esi nulis, toks apskritas nulis. – viską vaizdavo rankomis.
-Paklausyk ir tu Agustinai, kadangi judu su Pablu esat tokie pasipūtėliai, tad aš dėl mūsų draugystės padarysiu taip, kad judu Candei būtumėt NULIAI, tokie apskriti nuliai. – jis taip pat viską rodė rankomis.
-Taigi Ruiz, skelbiam karą. – tai pasakęs Agustinas nuėjo.
-O taip, dabar jūs pamatysite koks aš „mažvaikis“. – Ruiz nusijuokė.

-Viskas. Nufilmuota. Šiandien padirbėjot puikiai, išskyrus kai kurias scenas. – pasakė režisierė. – Gali eiti periserngiti ir namo.
-Pagaliau. – pasakė Marianella. – Pavargau šiandien. – nusijuokė.
-Aš nejaučiu nei ranklų, nei kojų. – pasakė Can. –Man reikia pasichologo. – nusijuokė.
-Candu, baik. Juk tu neesi tokia skysta. – aiškino Mar.
-Neesu, bet nežinau kas man darosi, gal menopauzė prasidėjo? – nusijuokė. – Viskas. Susiimu, gana čia depresuot dėl tų vaikinų. – nusišypsojo.
-Na ir puiku. Man Pittas kvietė šiandien į kavinę, gal einam ir tu? – pasiūlė Mari.
-Ačiū, bet ne. Nenoriu būti šuniui penkta koja. – nusijuokė.
-Einam, bus linksma, dar ir Pablas eis. – klastingai nusišypsojo.
-Ačiū, ne. Užtenka man tų vaikinų. Aš geriau eisiu namo, įlipsiu į karštą vonią ir pailsėsiu. – nusišypsojo.-O tu eik, pasilinksmink.
-Kaip žinai Vetrano. – nusijuokė. – Bėgu persirengt, nes Pittas jau laukia manęs. – pasakė.
-Viso, Esposito. – nusišypsojo. –Na ką panele Vetrano, bandysim eit namo. – nusijuokė.
Netrukus Candela nuėjo ir persirengė savo drabužius, tada išėjo. Lauke buvo jau tamsu, jai šiek tiek baisu pasidarė, dar nė karto viena tokiu metu nėjo namo. Na nieko, visad būna pirmas kartas. Po tokių pamąstymų ji nusijuokė.
-Ak, kaip būtų smagu, jei dabar sustotų Agustino mašina, jis manęs atsiprašytų, aš jo ir mes susitaikytumėme. – sušnibždėjo mergina. – Ak, Cande, jis tau susuko galvelę. – karčiai nusišypsojo.
Netrukus prie jos sustojo mašina. Nematyta mašina. Vadinasi čia ne Agustinas.
-Labas vakaras. – pasigirdo linksmas Pablo balas.
-Labas labas,dar kartą. – nusijuokė ji.
-Sėskite panele, mes važiuojam pasilinksminti. – pasakė vaikinas.
-Tai važiuokite, važiuokite. – nusišypsojo ir pajudėjo į priekį.
-Ei, Vetrano, stok. Tu dabar pagalvok, tamsu jau, daug neaiškių žmonių vaikšto, tavo namai toli,dar kas užpuls.
-Na po tokių tavo argumentų, aš bėgu pas tave. – nusijuokė ir įlipo į mašiną. – O kur Pittas su Mar? Ji sakė, kad būsit kartu. – nustebo.
-Ai, jie išvažiavo kartu, nenorėjau jiems trukdyti. – nusišypsojo. – Tai ką, lekiam į klubą? - pasiūlė jis.
-Tik ne ten. – rimtai atsakė ji. –Man norisi dabar ramiai pabūti. – pasakė ji.
-Viskas aišku, lekiam pas mane. – nusijuokė.
-Ko ten? Vežk mane namo. – nervingai pasakė ji.
-Ko jaudiniesi? Juk ne prievartauti vežuosi. – nusijuokė. –Pasėdėsim, išgersim arbatos. – nusišypsojo.
-Na gal ir gerai. – pasakė. –Varom. – nusijuokė.

Tik dabar perskaičiau. Šiaip mažai veiksmo, bet vistiek įdomu, reik kartais ir tokių dalių. Noriu dar...

Aha, veiksmo tai nedaug

Tęsinukas, nežinau, kada gausit dar kitą dalį

20dalis. nuobodi.


Pablas gyveno visai kitame rajone, nei Candela. Rajonas buvo gražus. Jame buvo daug kotedžų.
-Gražus rajonas, mieli namukai. – pasakė Candė.
-Aha, dėl to man čia ir patinka. Ramu visai ir vaizdas visai nieko. – nusišypsojo. – Na štai, ir mano namukas.
O namas buvo toks kaip visi, bent jau iš išorės. Daug langų, didelių langų.
-Gražus. – pasakė Can. –Įdomu būtų ir vidų pamatyt. – nusijuokė.
-Pamatysi, nepergyvenk. – nusišypsojo.
Netrukus Pablas aprodė savo kuklų namuką. Jo namas visiškai skyrėsi nuo Agustino. Jis buvo jaukus. Na Agustino namas taip pat jaukus, bet jis per daug modernus, o pas Pablą toks paprastutis, jaukus.
-Tavo namas išties labai gražus. – susižavėjusiu balsu tarė Can.
-Ačiū, namas kaip namas. – atsakė. – Nori išgerti? – pasiteiravo. – Arbatos? Kavos? Vyno? – klausinėjo.
-Vyno. – net nesusivokusi atsakė Candė.
-Ooo. Už ką gersim? – pasiteiravo vaikinas.
-Už mane, tave, ir visą pasaulį. Už meilę, už suknistą meilę. – dėstė mergina.
-Man tinka. Tik geriau gerkim už tave ir mane. – vaikinas mirktelėjo.
-Tu čia ilgai dar kalbėsi, o gal jau galim gert? – išrėžė Can.
-Oho, kažkas tikrai nori nusigert. – nusijuokė vaikinas. – Einam viršun. – paėmęs butelį sukomandavo vaikinas.
-Eina, mažuli. – nusijuokė Can.
-Tik po tavęs, mažule. – tęsė vaikinas.
Po kelių akimirkų, jie jau sėdėjo antro aukšto svetainėje.
-Na ką, Martinezai, pilk. – komandavo Can.
-Pilu pilu. – nusijuokė.
Pablas įpylė vyną į taures.
-Už tave Candelita. – pasakė vaikinas ir pakėlė taure.
-Už mane ir už tave, Pablitai. – pratęsė ji.
Visas vakaras praėjo linksmai, netrukus išgėrė pirmąjį butelį, tad užsimanė ir antro, netrukus išgėrė ir antrąjį.
-Dar atsinešt? – nusijuokė Pablas.
-Gali. – vos ištarė mergina.
-Bet Can, tu jau girta. – nusijuokė vaikinas.
-O kaip matau tu ne. – atsakė.
-Gerai matai. – nusijuokė. – Einu dar.
-Eik, eik, tik paskubėk. – ragino Candė.
Po akimirkos Pablas jau stovėjo prieš Candę su dar dviem buteliais.
-Aš pagalvojau, kad tu gali dar norėti tai atsinešiau dar vieną. – Pablas nusijuokė.
-Gerai, išgersim abu. – patenkinta atsakė mergina.
-Manau tau jau užteks. – konstatavo Pablas. –Dar reiks tave išblaivyt, tokia negali rodytis tėvam.
-Ir nesirodysiu, aš miegosiu pas tave. – išsišiepė.
-Pas mane? – nustebo. – Man labiau patinka mintis, kad aš tave vešiu namo. – nusišypsojo.
Candela atsistojo ir priėjo prie vaikino.
-Martinezai, tu manęs bijai? – nusijuokė.
-Bijot nebijau, tik nenoriu miegoti ant sofos. – nusijuokė.
-Nieko, miegosim abu. – ramiai atsakė Can.
-Tu labai girta. – nusijuokė vaikinas. –Einam į vonią.
-Ko man ten? Man ir čia labai gerai. – nusišypsojo.
-Ah...Vetrano. – tai pasakęs vaikinas paėmė ant rankų merginą ir nunešė į vonią. Po akimirkos paleido šaltą vandenį, o po juo įkišo Can. Kaip ir buvo galima tikėtis Candė pradėjo spiegti.
-Paleisk mane..Šalta, man ŠALTA. – isterikavo ji.
-Pakentėk, Saulut. – ramiai pasakė jis. – Greitai išsiblaivysi.
Kaip pasakė taip ir buvo, po penkiolikos minučių Can jau buvo beveik blaiva.
-Man tikrai šalta. – ramiai atsakė ji. – Nesusiprotėjai man nuauti džinsų ir nuvilkti maikutę? – piktinosi. – Dabar ir drabužiai visi šlapi. – pyko ji.
-Atleisk, nenorėjau, kad vėliau priekaištautum, už tai, kad nuerngiau. – nusijuokė.
-Man nejuokinga, visiškai. – rimtai kalbėjo. – Eik, atnešk savo marškinius ar chalatą. – komandavo ji.
-Klausau panele.
Kai Pablas nuėjo Candė nusirengė drabužius ir apsisiautė rankšluosčiu.
-Štai ir chalatas ir marškinėliai. – pasakė vaikinas. – O. – nustebo. – Tu tik su rankšluosčiu.
-Koks įžvalgumas. –tyčiojosi Candė. –Ačiū. – pasiėmė drabužius ir pradėjo rengtis, o Pablas stovėjo apšalęs.
-Klausyk, tu išeisi, ar man išeit? – paklausė Can. – Kažkaip nesinori rengtis prie tavęs.
-Aš, aš, aš jau išeinu. – ištarė Pablas ir išėjo.
Po penkių minučių Candė išėjo iš vonios ir rado Pablą geriantį vieną.
-Vienam smagiau? – pasiklausė.
-Nee...O žavingai atrodai. Mano chalatas tau tikrai tinka. – nusijuokė.
-Ačiū, žinau. – nusijuokė.

Gal pirmą kart perskaičiau neatsitraugdama.
Det pas jus visas ta Cande tokia alchoholikė. Na arba bentjau 'mėgstamti pagert'.
Šiaip įdomu, dar noriu.

Bet ryt tikrai įdėsi tesinį. Gerai?

Na bent poryt...

Dedduuu
Jau toks toks

-Dar vyno, o gal nori arbatos? – paklausė vaikinas.
-Manau man vyno per daug jau šiandien, tad neatsisakyčiau arbatos, o gal kartais turi kakavos? – mergina nusijuokė.
-Nežinau, einam į virtuvę, paieškosim. – nusijuokė.
Abu nuėjo į virtuvę, susirado kakavos, pasidarė ir išgėrė.
-Ką gi, manau man laikas namo. – samprotavo mergina.
-O tavo drabužiai jau sausi? – nusijuokė vaikinas. –Manau taip atrodanti nelabai gali grįžti namo. Įdomu ką tavo tėvai pagalvotų. – nusijuokė.
-O velnias, pamiršau juos. – nusijuokė. –Tai ką dabar daryt? – susirūpino.
-Parašyk mamai, kad likai pas Marianą ir grįši rytoj. – Gudriai sugalvojo vaikinas. – O ištiesų liksi pas mane. – nusijuokė.
-Na gerai. – nusijuokė. –Per daug nesilaužysiu. – nusijuokė.- Einu parašysiu tėvam. – tai pasakiusi nubėgo pasiimti iš rankinės savo telefono. Netrukus parašė ir grįžo į apačią pas Pablą, o jis tuo metu plovė indus.
-Kaip miela, seniai mačiau vaikiną plaunantį indus. – nusijuokė. –O sausainius kept moki? – tyčiojosi.
-Moku. Gal nori, galiu iškept belenkokių. – nusijuokė.
-Dėkui, kažkaip nesinori apsinuodyti. – nusijuokė mergina.
-Kaip nori, tu nežinai, ko netenki. – vaikinas juokėsi. –Na dar nenori miego? – pasiteiravo.
-Tiesą sakant noriu, net labai. – nusišypsojo.
-Tuomet einam. – nusišypsojo. –Aš einu į dušą, o tu gali eiti miegot, jei aišku, dar nori. – nusijuokė.
-Gerai. O kur man miegot? –pasiteiravo.
-Lovoj, kur gi daugiau. – vaikinas nusišypsojo. – Nebent nori miegoto vonioj. – mirktelėjo.
-Manau, man tiks ir lova. – nusijuokė. – Tai aš einu. – pamosikavo rankomis.
-Eik eik. – nusišypsojo vaikinas.
Candela nuėjo į Pablo kambarį, atsigulė į lovą ir iškart užmigo. Po pusvalandžio Pablas atėjo į kambarį ir atsigulė šalia Can. Taip praslinko ir naktis.

Rytas. Pirma prabudo Candė. Ji išsigando pajutusi prie savęs kažką.
-O, Martinezas. – pašnibždom pasakė. –O jis gražus. –dar tyliau pasakė.
Candė kokią valandą gulėjo ir žiūrėjo į miegantį vaikiną. Netrukus jis pabudo.
-Nemėgstu, kai į mane miegantį žiūri. – užmerktomis akimis pasakė vaikinas.
-Niekas į tave nežiūri. – nusijuokė mergina.
-Tik tu. – jau atsimerkęs atsakė. –Kaip gerai, kad šiandien tik vakare filmuotis reiks. – džiaugsmingai tarė. –Galėsim dar pamiegot. – nusijuokė.
-Tik vakare? – nustebo. –Aš tikriausiai iš medžio šiąnakt iškritau. – nusijuokė.
-Na nemanau, kad iš medžio, gal tik iš lovos. – nusišaipė. –Ką veikiam, miegam ar einam valgyt? – paklausė vaikinas.
-Aš už miegą. – pasakė mergina.
-Aš irgi. – nusijuokė.
Tai pasakę abu vėl užsnūdo ir atsikėlė po kelių valandų.
-Na ką, Labas rytas. – nusijuokė Martinezas.
-Nelabas ir ne rytas. – nusijuokė Vetrano.
-Na ką, einu į dušą ir einu mum pusryčius ruošti. – tai pasakęs vaikinas nuėjo į vonią, o Candela liko gulėti. Netrukus Pablas pranešė, kad Candu jau gali eiti į dušą, tad nieko nelaukusi ji ir nuėjo. Baigusi maudytis apsirengė jau sausus savo drabužius, nubėgo į virtuvę pas Pablą.
-Na, ką, jau apsirengei. – nusišypsojo. – Ko nori pusryčiams?-paklausė vaikinas. –Blynų, sausų pusryčių, sumuštinių ar dar ko? – paklausė jis.
-Blynų, bet gal geriau aš juos iškepsiu. – mergina nusijuokė.
-Dar ko. Tu kalbi su geriausiu blynų kepėju pasaulyje. – Martinezas vaidino kietą. – Eik, atsisėsk, pavartyk žurnalą ir lauk. – sukomandavo.
Po kelių valandų valgymo, pagaliau jie jau buvo pavalgę.
-Mmm. Skanu buvo. – pagyrė Can. – Kadangi jau pavalgiau, kas svarbiausia. – mergina nusijuokė. –Jau gali vežti mane namo, reikia persirengti, o dar į studiją...
-Okas, einam. – vaikinas nusišypsojo.

Po pusvalandžio Candė jau buvo prie savo namų.
-Na ką, iki. – nusišypsojo Can ir išlipo iš mašinos.
-Iki. – pasakė Pablas ir išvažiavo.

Įėjusi į namus Candela nustėro. Jos svetainėje sėdėjo du žmonės, kurių ji nesitikėjo pamatyti čia, ir būtent tuo metu.

Truputėli be veiksmo, bet pabaigoj jau taaaip suintrigavai. šiaip manau bus tie kiti du bernai.;D Noriu dar!

suintrigavooo
dar dar daaaaar

Koroč, kažkoks nuoboda.

-Ką jūs čia veikiat? – be jokių ceremonijų pradėjo Candela.
-Aš atėjau su tavimi pasikalbėti. – pasakė Agustinas.
-O aš atėjau, nes tavo mama skambino. – nedrąsiai tarė Mariana.
-Ką jai pasakiai?-pasiteiravo.
-Kad miegojai pas mane, kaip jai ir sakiai, ir, kad išėjai prieš valandą kai ji man paskambino. – aiškino Mariana.
-Gerai, ačiū. – padėkojo. – O ko tau iš manęs reikia? – kreipėsi į Agustiną.
-Norėjau atsiprašyti. – tyliai tarė.
-Už ką? Už tai, kad pasielgei kaip asilas? – per piktai kalbėjo Can.
-Cande, gal jau baik. – pasakė Agustinas. –Klausyk, aš myliu tave, tu mane, tai gal būnam vėl kartu? Pamirštam tuos nesutarimus ir gyvenam toliau...Nedarykim kaip kokie vaikai, nepaleiskim meilės.- gražiai kalbėjo Agustinas.
-O tu įsitikinęs, kad aš tave myliu? – rimtai paklausė Can.
-Tai aš jau gal eisiu. – pasakė Mariana.
-Niekur tu neisi, sėdėk ir klausyk. – pasakė Candė.
-Kam tos dramos? – paklausė Agustinas. –Kam šitas cirkas?-toliau klausinėjo. –Už tai, kad neapgalvotai pasakiau žodį, visą gyvenimą turėsiu kentėt? Cande, baik jau gal. Jei norėčiau galėčiau tau prikišinėti, tai, kad miegojai, pas Martinezą, bet aš nesakysiu nieko, nes tavimi pasitikiu.Cande... – rėžė Agus.
Candela supyko. Kokią teisę jis turi čia ateiti ir dar nusišnekėt?
-Tai ką, jau seki mane? – piktai paklausė.
-Ne, tiesiog tave matė. – pasakė Agustinas.
-Klausyk, Agustinai Sierra, aš esu laisva mergina, tad darau ką noriu, einu pas ką noriu, miegu pas ką noriu, myliuosi ir panašiai irgi su kuo noriu. – išrėžė ji.
Agustinui net žandikaulis atvėpo.Tikrąja to žodžio prasme, jis „apšalo“.
-Na šito iš tavęs nesitikėjau. – pasakė Agustinas. –Kas tau darosi? Kodėl iš nieko, pūti burbulą?
-Tau viskas yra niekas. Man atsibodo. – prunkštavo Can.
-Gal jau baigsit? – įsiterpė Mariana. – Toks tokį sutiko. Susipyko vieną kartą ir jau tragedija. Jūs juk suaugę, o elgiatės, kaip vaikai. Jei mylit vienas kitą tai puiku, draugaukit,o jei nemylit, eikit savo keliais ir baikit šitas nesąmones. Užknisot. – Pabaigė Mariana.
-Čia tai pavariai. – choru pasakė abu.
-Žinau, o dabar aš einu namo, judu išsiaiškinkit ir jei norėsit paverkt, mano numerį žinot. – nusijuokė ir išėjo.
-Ji pavaro. – nusijuokė Agustinas. –Na, dar ginčysimės ar jau pakalbėsim normaliai? – švelniai paklausė vaikinas.
-Okas, atsirelaxsink. – nusijuokė ir ji. –Gerai, pakalbam.
Ir jie kalbėjosi, prakalbėjo apie pusvalandį.
-Na gerai, aš tau atleidžiu. – pasakė Can.
-Aš tau irgi. – nusijuokė vaikinas.
-Na ir puiku. – pridūrė ji.
-Vėl pora? – pasiteiravo vaikinas.
-Ne. Liekam draugais, manau per anksti išvis pradėjom draugaut, gal geriau pabandom vienas kitą geriau pažint?- pasakė mergina.
-Ką? – pasimetė. – O gal draugaujam ir pažindinamės? – nusijuokė.
-Ne, liekam draugais. Tai paskutinis mano žodis.
-Patinka Martinezas?
-Ir vėl tu. Patinka.
Kambaryje stojo tyla.

čia buvo nerealu.
man lb patiko viskas aš tikrai buvau įsijautusi į skaitymą

Žinau, kad nerealu, realybėj taip nebūna
Ačiūūū

Prašoooom

Nėra ką veikt, tai tęsinį metu
Toks irgi nuoboda


-Patinka? Puiku. Draugaukit. Mylėkit. Sėkmės jums. – tai pasakęs Agustinas atsistojo ir išėjo.
-O taip, aš juokavau,o jis rimtai čia. – karčiai nusijuokė. – Ką gi, Candela, tu kaip visada viską puikiai padarai. – tai pasakiusi, mergina nuėjo į dušą. Po dušo persirengė: apsirengė mėlyną megztuką, džinsus ir sporbatukus. Baigusi rengtis, nuėjo pavalygti ir išskubėjo į studiją.

Dar nepriėjusi studijos, ji susitiko Lucianą.
-O ne. – mintyse pagalvojo.
-Sveika. – mandagiai pasisveikino.
-Sveikas.- atsainiai pasakė.
-Eini į studiją? Puiku, einam kartu. – tarė Lucas.
-Aha. – be jokių emocijų atsakė.
-Tai kaip jums su Sierra? – klausinėjo jis.
-Išsiskyrėm. – Tik tiek te pasakė.
-M..-apsidžiaugė. – O kaip su Martinezu? – toliau klausinėjo.
-Uj, su Pablitu puikiai, man jis patinka. – tyčia pasakė mergina.
-Mat kaip. – kažkaip keistai pasakė jis. – Mat kaip. – pakartojo gal keturis kartus.
-Gal jau nutilsi? Tu mane erzini. – Tai pasakiusi ji labai piktai pasižiūrėjo į vaikiną ir jis buvo priverstas nutilti. Po poros minučių jiedu jau buvo studijoje. Studija buvo gan tuščia, buvo vos keli atėję.
-Sveiki. – pasisveikino Candė.
-Sveika. – atsakė Dalmau su Rochi. – Kokia ankstyva. – nusijuokė Dalmau.
-Aha, labai. – nusišypsojo. –Jūsų tik tiek? – pasiteiravo.
-Ne, Sierra, Rierra, Mariana ir Pitas filmuojasi, o mes laukiam. – nusišypsojo.
-Mat kaip. – nusišypsojo.
Gastonas nusivedė Candę į šoną.
-Kas tau, Vetrano? – pasiteiravo.
-Nieko man nėra. – nusišypsojo. Šiandien kažkaip nuotaikos nėra.
-Šiandien, matau niekam jos nėr. – nusijuokė.
-Na ne, matau, tu geros nuotaikos. – nusišypsojo.
-Tikrai ne, čia tik kaukė. – nusijuokė.
-Tai nusiimk tą kaukę ir būk koks esi. – atsakė.
-Aš juokauju. – nusijuokė. –Klausyk, baigiam pievint čia. – nusijuokė.
-Puiku, padariau ką norėjau, tu jau juokiesi. – išsišiepė.
Candei nespėjus nieko pasakyt, pasirodė Mariana.
-Sveika. – nusišypsojo. –Eikit filmuotis jūs tinginiai. – nusijuokė.
-Einam. – nusišypsojo.
Visi nuėjo filmuotis. Nufilmavo kelias scenas su Tefi ir Luca. Aišku reikėjo perfilmuot, nes Candė mirė iš juoko, kai jai reikėjo kelti pavydo sceną Lucai. Taip ir praėjo filmavimai, labai linksmai.

-Pagaliau baigėm. – pasakė Mariana. – Ech. Jau vidurnaktis, vėlai baigėm šiandien. – nusišypsojo.
-Aha, tikrai. Gerai, kad rytoj laisvadienis. – nusišypsojo Can.
-Norėtum, rytoj repeticija Teen Angeles, ir jūsų MAN 5. – nusišypsojo. –Cande, bet tu ir užuomarša.
-Kalta. – pridėjo ranką prie širdies. Nusijuokė. –Na ką, einam jau? – paklausė Can.
-Niekur jūs neisit. – pasigirdo Agustino balas. – Aš jus parvešiu, juk jau vėlu, o vienom vaikščioti pavojinga.
-Mane Pittas parveš. – pasakė Mariana.
-O mane Pablas. Tad tavo paslaugų neprireiks. – nusišypsojo Can.
-Aišku. – pasakė vaikinas. –Kaip žinai. – Tai pasakęs nuėjo prie Rochi ir Daky.
-Einu aš pas Pittą. – pasakė Mariana.
-Eik. Iki. – atsisveikino. – O aš einu ieškot Martinezo. – tai pasakiusi mergina nuėjo į vaikinų persirengimo kambarį ir aptiko nuogą Pablą.
-Velnias. Atsiprašau. – apsisuko ir nusijuokė Can.
-Atleisiu. – nusijuokė vaikinas. –Šiaip galėjai pasibelsti, būtume išvengę tokios nemalonios akimirkos. –vaikinas nusijuokė.
-Ką tu, maloni ta akimirka. – mergina nusikvatojo.
-Aš tikiu. – vaikinas nusijuokė. –jau gali atsisukti. – Jau apsirengęs tarė vaikinas. –na, ir ko čia ieškojai?
-Tavęs. – šyptelėjo. –Aišku ne nuogo, bet ir toks visai nieko tu. – nusijuokė.
-Mhm.. – nusišypsojo. –Ir kam panelei Vetrano manęs prireikė? – paklausė.
-Mmm. Man reikėtų, kad tu mane namo parvežtum. – nusijuokė.
-Su malonumu. Tik su viena sąlyga. – šyptelėjo.
-Kokia? – paklausė.
-Turėsi su manimi papusryčiauti. – pasakė jis.
-Taip aukotis? – nusijuokė. –Gerai, pasistengsiu iškentėti tai.
-Aš taip ir maniau, kad tau pusryčiai su manimi bus kankynė. –nusijuokė. –Einam, Važiuojam. – nusijuokė.
-Važiuojam. – susijuokė mergina.

lb fainas tęsinys
pievino ten dalmau
daaaar

tu jau visai bet ir man reiks tokią akciją padaryt

Aš taip ir maniau, kad užsiimsi plagijavimu ;DDD

jojo aš viską plagijuoju Net mano ff nuplagijuotas nuo meksikietiškos telenovelės