Jos gyvenimas

nerealūs tęsinuiai. Bl ji daug bernų turi :DDD
Nu žiūrėsim kaip čia bus...
DB jau penkiakampis bus

Neturiu ką veikt, tad dedu du tęsinius


-Na gerai. – nusišypsojo Can.
Merginai pasirodė keista, juk ji su Gastonu visiškai nepažįstami. Įdomu.
-Tai einam, užsiimsim vieteles. – nusijuokė Gas. – Būsim kaip darželinukai.
-Kiek peraugę darželinukai. – nusijuokė Can.
Jiedu atsisėdo pačiam gale, tad matė viską kas įlipo į autobusą. Po kelių akimirkų pasirodė Agustinas, Lucas, Pablas, Rochi, Daky ir kiti, taigi autobusas nieko nelaukęs pajudėjo iš vietos.
-Ką gi, galim pradėt pokalbį. – rimtai pasakė Gastonas.
-Apie ką? Ir kodėl taip rimtai? – paklausė ji.
-Klausyk Can , aš eisiu tiesiai prie reikalo. – nusijuokė. –Supranti, aš jau metuose vaikinas. – ir vėl jis nusijuokė. – Taigi, aš pastebėjau, kad tarp tavęs ir Luco kažkas vyksta. Ša, tik nieko nesakyk, leisk baigti savo kalbą. – komandavo jis. –Kadangi, aš turiu patirties ir šiaip man buvo nuobodu, tad stebėjau tave ir jį, taigi negalėjau nepastebėti, kad su tavim flirtuoja ir Pablas, be to tu su Agustinu apsikeiti tokiais „RaRrr... „ žvilgsniais, tad aš negaliu susilaikyti ir paklausti, Maria Candela Vetrano Vega parašau man pasiaiškinti. Aš nenoriu būti tavo antra mama ar juolab tėtis, paprasčiausiai aš nenoriu, kad tu liktum įskaudinta, na žinoma tie vaikinai yra mano draugai, tad aš nenoriu, kad jie ateitų ir verktų man ant peties. – Dalmau nutilo. – Na dabar gali ir tu pasireikšti. – nusijuokė.
-Aha, dabar aš atsakinėsiu. – nusijuokia. –Pirma tu neesi senukas. – nusijuokia. –Antra, pasakyčiau, kad čia ne tavo reikalas, ir kad tu nesikištum, bet aš džiaugiuosi, kad įsikišai. – nusišypsojo. –Tarp manęs ir Luco nieko nevyksta, jis kažkoks asilas ir tiek, tačiau neneigiu, jis kažkuo mane traukia. Dabar apie Pablą, taip jis geras, mielas, gražus ir panašiai, bet aš į jį žiūriu kaip į draugą, bent kol kas. O Agustinas, jis jau kita kalba. Klausyk, galiu pasakyti, kad aš pati nesuprantu ką kam jaučiu, patikėk jaučiuosi siaubingai, nes nesitikėjau, kad taip bus, ir juolab, kad tu pradėsi šią temą. Man dabar gėda. – nusijuokia. – Man išvis keista, kad teik visko per keletą dienų įvyko. Atvykau čia, nuėjau į atranką, susipažinau su Lucu, Agustinu ir Pablu. – nusijuokė.
-Ah, Vetrano, sunku mums vaikinams, bet žiūriu ir jums ne ką lengviau. – nusijuokė.
-Bent vienas vaikinas suprantantis merginas. – nusijuokė. – Tikiuosi liksim draugais. – Can nusišypsojo.
-O ką, gal tikėjaisi išpasakojus savo paslaptis ir jausmus būti mano prieše? – nusijuokė. –Žinoma, mes liksim draugais. Taigi, kai norėsi pasipasakoti, visad gali kreiptis į mane. – nusišypsojo.
-Ačiū, tu taip pat visad gali kreiptis į mane. – nusišypsojo.
-Gerai, keičiam kalbą, nes tuoj apsiašarosiu. – Dalmau visu balsu nusijuokė.- Juokauju, aš neverkiu. – nusijuokė.
-Visi jūs vaikinai verkiat. – erzino Candė.
-Na kartais prie progos. – nusijuokė.

Po keliolikos minučių visi jau buvo pamiškėje ir statėsi savo palapines. Prie Candelos priėjo Mar.
-Cande. – kreipėsi ji.
-Jeigu nori miegoti su Pitt‘u, aš neprieštarauju. – nusijuokė Candė.
-Ei, Vetrano, tu mąstyk, viena yra sėdėti autobuse, o kita jau miegoti vienoje palapinėje! – sušuko Mar. – Aš norėjau paklausti, ar galim miegot abi. – nusijuokė.
-Aš šiaip norėjau miegoti su Agustinu, na bet dėl tavęs pasiaukosiu. – nusijuokė iš širdies. – Juokauju, aš tavęs pati to klaust norėjau.
-Tai sutarta. – nusijuokė Esposito.
Po valandos visus pasikvietė Cris, išdėstė šios dienos scenarijų ir visus nusiuntė pas grimerius.
-O dieee. – suklykė Mar.
-Kas atsitiko? – išsigando Can.
-Šiandien Marianella pasibučiuos su Thiagu. – Mar vos nenualpo iš laimės.
-Kaip tau pasisekė. – nusijuokė Candu.
-O kas pas tave įdomesnio scenarijuj? – susidomėjo ji.
-Nieko gero, keli pokalbiai su Rama, kenkimas Marianellai, pažintis su Luco personažu. – Can nusiminė. – Nieko įdomaus.
-Ah, gaila, kad mes nelabai sutars mūsų personažai.
-Tikrai. – nusi6ypsojo Can.

Po valandos visi buvo pakviesti filmuotis. Pirmiausiai nufilmavo scenas su Mar, Pittu ir Gastonu, vėliau kitus. Galiausiai atėjo eilė filmuoti Candei su Lucu, tačiau visi niekur nematė Luco.
-Kur tas asilas pasidėjo?- paklausė Can.
-O, jis medį. – nusijuokė Mar.
-Asilas. Tikiuosi jis iškris iš jo. – palinkėjo Candė.
Po tų Candės žodžių Lucianas iškrito iš medžio.
-Lucai! – visa filmavimo grupė pasileido bėgi prie jo.
-Man viskas gerai, tik, koją skauda. – pratarė jis.
-Viskas, važiuojam į ligoninę, nenoriu, kad tau kas nors atsitiktų. – rūpinosi Cris.
-Taip tau ir reikia, elkis pagaliau kaip suaugęs. – piktai tarė Can.
-Cande..-pasigirdo duslus Luco balsas.
Candė neatsisukusi nuėjo.



---///---

-Kas čia per dramos? – prie Candės priėjo Gastonas.
-Kokios dramos ? Tik išsakiau savo nuomonę. Jei nesielgtų kaip vaikas, viskas būtų gerai.
-Na kam tu taip, kartais pajuokaut gerai.
-Tik jau neužstok jo. Pajuokaut galima, tik ne taip.
-Na tavo tiesa Vetrano. – nusijuokė. – Na Luciano dėka filmavimų šiandien nebebus, tai gal einam išgerti arbatos? – pasiūlė vaikinas.
-Aš taip norėčiau karšto šokolado su cinamonu. – svajingai tarė Candė.
-O...Kaip tik mačiau Agustiną jį geriantį, einam. – nusišypsojo.
-Bėgam. – nusijuokė Candė.

-Skanaus. – linksmai pasakė Can.
-Ačiū. – niūriai tarė Agustinas.
-Tai aš einu, mane Daky kvietė. – pasišalino Dalmau.
-Ko toks niūrus? – paklausė mergina.
-Ai, šiaip, kažko nuotaikos nėra.
-Mmm...Einu aš užsisakysiu karšto šokolado su cianamonu. – linksmai tarė.
-O, ir tu jį mėgsti. – nusišypsojo.
-Baisiai, bet jo gyvent negaliu, tai mano gyvenimo variklis. – nusijuokė.
-Keista, dažniausiai žmonės sako, kad jų gyvenimo variklis meilė. – ir vėl jis nuliūdo.
-Ei, klausyk, Agustinai, kodėl kai kalbi apie meilę nuliūsti?-nustėro ji.
-Todėl, kad tu man patinki ir man skaudu matyti kai tau rodo dėmesį Martinezas, lucas. Aš kiek kvailai dabar elgiuosi, bet nieko negaliu padaryti. Kai būnu su tavimi man būna gera, jaučiuosi gerai, tu man tikrai labai patinki. – atsivėrė Agustinas.
Candela buvo priblokšta tokio atvirumo.
-Nereikia. Gali nieko nesakyti, aš suprantu, kad aš tau visiškas nulis. – nuliūdo vaikinas.
-Agustinai, nutilk ir leisk man kalbėt. Klausyk, tu esi labai mielas vaikinas ir tu man labai patinki. Nuo tos dienos, kai tu mane parvežei namo aš daug apie tave galvoju. Iš pradžių pamaniau, kad man patinka Lucianas, tačiau vėliau supratau, kad ne, jis dar vaikas, o tu, tu esi kitoks. – nusišypsojo ji.
-O kaip Martinezas?
-Pablas? Dieve, jis yra tik draugas nieko daugiau. – nuramino ji.
-Tai man yra šansų? – pralinksmėjo jis.
-Visi šansai tavo. – nusijuokė.
-Tai galbūt sutiktum su manimi draugauti?
-Tai, kad mes ir taip nesipykstam. – pajuokavo mergina.
-Aš kalbu apie vaikino ir mergino draugystę, tai yra, aš siūlau tau būti mano panele.. – nusišypsojo.
-Kas gi tau galėtų atsakyti, kai tu taip šypsaisi. – nusišypsojo ir ji.
-Tai kaip suprantu, mes pora? – pasitikslino jis.
-Na aš irgi tiek suprantu. – nusijuokė ji.
-Aš labai džiaugiuosi. – Agustinas pabučiavo Candė

Pabaiga?

Tikrai čia dar ne pabaiga ir net nepanašu į pabaigą. bent aš taip manau. Jeigu čia pabaiga, tada aš kaip nors pasigausiu tave ir užmušiu. Šiaip man patiko, šaunuolė!

Aš juk žinojau, kad jei pagrasinsiu iškart dar parašysi.

Myliu šį ff ;DD

ydomu kas vyks toooliau
taigi tęsinionionio

Jėėė
Tesinukas

Dvi savaitės kurorte praėjo sėkmingai. Candelai su Agustinu sekėsi gerai, abu vienas kitą pažino geriau ir dar labiau pamėgo. Rodos viskas turėjo būti idealu, bet nebuvo.
Lucianas vis stengėsi sukiršinti Agus su Can, tačiau Gastono dėka jis patyrė fiasko.

-Na ką, iki. – Pasakė Agustinas sustojęs prie Can namų.
-Kodėl toks piktas? – paklausė Candela.
-Nenoriu su tavim išsiskirti. – nusijuokė.
-Išsiskirti? Mes juk nesiskiriam. – pabučiavo Agustiną. – Tik namo grįžom. – nusijuokė.
-Tavo tiesa, tik dabar aš tavęs nematysiu ryte ir vakare. – nusijuokė.
-Aš labai džiaugiuosi. – nusijuokė. –Na nelabai smagu, kai ateidavai pas mane į kambarį, kai aš būdavau nesusitvarkiusi, atrodžiau kaip baidyklė! – priekaištavo ji.
-Baidyklė? Nejuokauk, tu man visada graži. – nusišypsojo.
-Tu bet ką pasakytum, kad man įtiktum. – nusijuokė. –Na ką, aš tikrai jau turiu eiti. – pasilenkė ir pabučiavo. – Iki.
-Palauk, susitiksim vakare? – pasiteiravo.
-Žinoma. – nusijuokė.
-Tuomet iki vakaro. – nusišypsojo vaikinas.
-Iki. – candė pasiuntė jam oro bučinį.
Ech.Kaip man jis patinka, be jo gyvent nebegalėčiau. – pagalvojo Candė. –Jis idealus. Svajonė, kuri yra mano. – nusijuokė.

-Sveika sugrįžus. – pasitiko ją mama.
-Sveika mama, pasiilgau. – Candė priėjo, apsikabino mamą.
-Na, kaip sekėsi filmavimai? – pasiteiravo.
-Gana puikiai. – nusišypsojo.
-Na ir šaunu. – tik tiek tepasakė.
Candelos mama nebuvo per daug iškalbinga, kartais nerasdavo tinkamų žodžių išsireikšti, bet Candė žinojo, kad jos mama ją labia myli.
-Aš šiandien vakare išeisiu. – iš anksto pasakė ji.
-Su kuo? Su Colo? – pasiklausė.
-Ne su Agustinu. – atsakė.
-Kokiu? Pasakok. – nusijuokė.
Taigi, candela viską išklojo apie Agustiną.
-O, džiaugiuosi dėl tavęs. – nusijuokė.
-Ačiū. Na einu susitvarkysiu daiktus. – nusišypsojo.
-Eik, eik.

Vakare Candela susitiko su Agustinu, abu nuvažiavo į ledainę, vėliau į kiną.
-Filmas buvo nuostabus. – pasakė Can.
-Aha, tik tu daug verkei. – nusijuokė vaikinas.
-Juk graudu buvo! Aš pastebėjau, kad ir tavo akys sudrėko. – nusijuokė ji.
-Pati sakiai, filmas graudus buvo. – nusijuokė jis. –ką dabar nori veikti? Gal prie jūros, o gal pas mane? – paklausė.
-Galim ir ten ir ten. O ką pas tave veiksim? – pasiteiravo mergina.
-Galėsim filmą pažiūrėti, pasiklausyti muzikos ir panašiai. – nusijuokė.
-Skamba gera. – nusišypsojo.
-Tai ką, lekiam. – nusijuokė.
-Su vėjeliu. –pridūrė mergina.

Agustinas su Cande sėdėjo prie jūros apsikabinę. Leidosi saulė, kuri apšvietė jūrą. Buvo pasakiškai gražu.
-Kaip romantiškai atrodot. – pasigirdo ironiškas balsas.
-Ruiz, tu kaip visada ne laiku, ir ne vietoj. – pirma pasakė Candela.
Agustinas pasitempė, tai pajuto Candė.
-Agustinai, gal jau lekiam? – bandė suktis iš situacijos Cand.
-O kam? – pasakė Lucas. – Dėl manęs? O, jaučiuosi pagerbtas. – nusijuokė dirbtinai. – Juk galim ir trise pabūti. Aš nieko prieš.
-Užtai aš prieš. – prabilo Agustinas. - Važiuojam pas mane, Cande. – vaikinas pabučiavo merginą.
-O, bus smagi naktis. – pasakė Lucas. –Pasismaginkit.
Agustinas užsidegė.
-Klausyk, asile tu. Kuo tu laikai Candę, kekše? Rink žodžius vieną kartą. – piktai sušuko Agustinas.
-Nereikia. Suprask Agustinai, Lucianas yra dar vaikas, kuris galvoja tik kaip jam prarasti nekaltybę, todėl jis mano, kad kiekviena pora neturi ką veikti, tai tik užsiiminėja sexsu. - kandžiai tarė ji.
Agustinas buvo pritrenktas. Jam kažkodėl buvo keista, kad ji kalba apie sexsą ir panašiai.
-Vetrano, nutilk vieną kartą. – Lucianas nebeturėjo ką pasakyti.
-Einam?-pasiteiravo candė.
-Einam. – pridūrė vaikinas.

O, man labai patinka. Kaip ir visi tesiniai tiesiog puikus! Tik gaila, kad neparasei daugiau is tu filmavimu, o taip po dvieju savaiciu...
Man atrodo Can ir Agus drauge bus neilgai. per gerai jiems.

Prieš ilgą laimę ff kažką gal ir turiu, nes tuomet nuobodu pasidaro...

Nuoboduss

Į Agustino namus jie važiavo tylėdami. Candela pastebėjo, jog jos vaikinas piktas.
-Tik jau nesakyk, kad supykai dėl to kvailio? – tylą nutraukė ji.
-Aš nesupykau, paprasčiausiai mąstau. Ruiz, per arti ir per daug lenda prie tavęs, o tai man nepatinka. - rimtai kalbėjo jis.
-Tu manimi nepasitiki?
-Tavimi pasitikiu, bet nepasitikiu juo. – nusišypsojo. – Ką gi, mes jau beveik pasiekėm tikslą.
-Kam jis rūpi? Vaikas ir tiek. – nusišypsojo. – O, gražus namas. – pagyrė mergina.
-Tu dar vidaus nematei. – nusijuokė vaikinas.
-Bet pamatysiu. – nusijuokė. –mes eisim, ar žadi čia mane amžinai laikyti? – nusijuokė.
-Laikyčiau, kad ir amžinybę, tik ne čia. – nusijuokė. –Einam aprodysiu namučius.
Porelė išlipo iš mašinos ir patraukė į namą. Mergina įėjusi į svetainę apstulbo. Ji dar nebuvo mačiusi svetainės su tokiais baldais. Jie buvo senoviški! Bet labai gražūs.
-Baldus pasiskolinai iš Elžbietos ? – nusijuokė.
-Ne, pavogiau. – nusijuokė. –Einam, parodysiu savo svetainę.
-O tai kas čia? – nustebo mergina.
-Čia senovinė svetainė. – nusijuokė.
Netrukus Agustinas aprodė visus namus. Namas buvo įspūdingai įrengtas. Viskas buvo labai modernu, gal kai kur per daug, bet Candelai patiko.
-O čia mano kambarys. – atidarė paskutinį kambarį.
Kambarys kaip kambarys, nieko ypatingo. Didelė lova, mėlynos sienos, spinta, televizorius. Ko daugiau reikia vaikinui? Ak, taip, dar buvo paveikslų, keletas jo nuotraukų.
-Gražus kambarys. – nusišypsojo.
-Gali ir nemeluoti. – nusijuokė. – Negražus, asmeniškai man jis nepatinka, jame kažko trūksta, tik dar nežinau ko. –nusijuokia.
-Na gal ko nors ryškaus? – nusijuokė mergina.
-Merginų logika. – nusijuokė vaikinas.
-Tai ką veiksim? – pasiteiravo ji.
-Galim pažiūrėti filmą čia arba apačioje. – nusišypsojo.
-Man tinka. – nusišypsojo.
-Nori ledų? – nusijuokė. – Tai va, liekam čia ar į apačią einam?
-Noriu. – nusijuokė. Tai galim eit į apačią.- nusišypsojo.
Po kelių akimirkų porelė jau buvo įsitaisę svetainėje, jie valgė ledus ir žiūrėjo filmą.
-Totali nesąmonė. – nusijuokė Candė.
-Totaliai tau pritariu. – nusijuokė ir vaikinas.
-Man nuobodu. – pasiskundė.
-Gal užsiimam kuo nors kitu? – nusijuokė.
-Ir kuo gi? – pasiteiravo.
-Bučiniais. – nusijuokė.
-Man tinka. – pridūrė ji.
Taip vakaras ir praėjo, visą jį jie pasibučiavo ir panašiai. Viskas buvo gan romantiška.
-Jau vėlu, parvežk mane namo. – pasakė Can.
-Gal nori likt? – nusijuokė vaikinas.
-Norėčiau, bet jei negrįšiu mama jaudinsis. – bandė išsisukti Can.
-Tai paskambink jai ar parašyk SMS, kad pas draugę likai. – nusijuokė.
-Jau vėlu, ji miegos..
-Na jei nenori likt tai ir nereikia. – Agustinas truputį supyko. – Važiuojam.
-Agustinai... – Candė susikrimto. – Aš parašysiu, o kai ryte atsikels ras mano SMS. – nusišypsojo.
-Nereikia. Einam.
-Kodėl po velnių tu toks? – supyko Can.
-Bet po velnių kodėl tu tokia?
-Kokia aš? Kadangi negaliu likti, tai aš jau bloga? – supyko can.
-Po velnių, ne dėl likimo čia esmė Cande. Kodėl paprasčiausiai negali pasakyti, ko nori, o ko ne?
-Klausyk, kodėl mes ginčijamės dėl nieko? – galiausiai atsipeikėjo ji.
-Tikriausiai, todėl, kad vienas kitam nusibodom. – išsprūdo Agustinui.
-Vadinasi aš tau nusibodau? – supyko Can. – Viskas, mes skiriamės. – tai pasakiusi mergina išlėkė iš Agustino namų.
-Na bet ir kvailė buvau, jam buvau tik žaidimas. Lucianas buvo teisus. – eidama namo ji tiesiog visa tai išrėkė.

Ne nu bet jie kvailiai Abu. Totalūs. Aš juk sakiau, kad ši laimė ilgai netrūks.
Dar!

Tęsinys, toks padrikas. Dedu tik tam, kad toliau rašyčiau ;DD

Agustinas buvo sutrikęs. Jis labai gailėjosi savo žodžių.
-Aš kaip visada, nepagalvojęs prikalbu nesąmonių. Po velnių, kodėl visada turiu viską sugadinti, kas gražu? – kalbėjosi su savimi. – Viskas rytoj, atsiprašysiu jos. Nenoriu jos prarasti.

Rytas. Candela atsikėlė visa apsiverkusi.
-Ir vėl žliumbiau per miegus. – piktai pasakė sau. – Viskas Candelita, laikas apsiraminti. – tai pasakiusi ji patraukė į vonią.
Po gerų dviejų valandų ji jau buvo filmavimų aikštelėje, ten ji susitiko su Mar.
-Sveika brangioji. – pasisveikino Mariana.
-Sveika. – liūdnai atsakė.
-Na kas tau yra? Kodėl tokia liūdna? – nustebo.
-Agustinas ir aš...išsiskyrėm.- išrėžė ji.
-Kodėl? Ką jis padarė?
-Čia ir esmė, kad nieko beveik. Jis pasakė, kad mes vienas kitam nusibodom, o aš tada pasakiau, kad mes skiriamės. Kaip aš dabar gailiuosi. – liūdnai tarė.
-Na bet tu ir kvailė. – išrėžė žiaurią tiesą. – Abu jūs kvailiai. Neturi dėl ko pyktis, tai dėl niekniekių pykstasi. Cande, na bet tu ir duodi. – aiškino ji.
-Žinau, užtenka man ir mano sąžinės, o dar tu čia balbatuoji. Aš jo atsiprašysiu.
-Ar tu durna? – pasiuto Mar. – tu ką prieš jį žeminsiesi? – rėkte rėkė. – Atsibusk tu! – jau isterikavo. – Tegul jis ateina pas tave su gėlių puokšte, ir tegul maldauja atleidimo. – jau ramiai pasakė ji.
-Oho, nebūtina buvo rėkti ant visos filmavimo studijos, dabar į tave visi keistai žiūri. – nusijuokė Candė. – Na gal tu ir teisi, aš jį ignoruosiu. – nusijuokė.
-Mokyt tave ir mokyt. Paprasčiausiai elkis kaip su pažįstamu, kelk jam pavydą ir panašiai. Tegul žino ko neteko. – nusijuokė.
-O jei bus blogiau? Manau, tu per daug serialų prisižiūrėjai. – Candė pasišaipė.
-Gana šaipytis, einam filmuotis. – nusijuokė.

-Viskas. Susikaupkit, Candelita, nustok juoktis. – komandavo režisierė.
Candė negalėjo nustoti juoktis, tad bandė kartoti ir kartoti savo tekstą rimtai, tačiau jai neišėjo.
-Cande, susikaupiam. – susijuokė Gastonas.
-Gerai. Pradedam. – Candė bandė apsimesti rimtai.
Pasigirdo režisierės žodžiai: 3,2,1 filmuojam.
-Rama, aš noriu būti su tavimi ! – pasakė Tefi.
-Bet aš su Valerija. – bandė atstumti nuo savęs Tefi.
-Bet aš myliu tave. – Tefi tiesiog lipo ant jo.
-Tefi, baik, aš ir Valerija. – Tačiau Tefi nebesiklausė, o įsisiurbė Ramai į lūpas, kaip ir Jazmin Thiagui, o Marinella Tachui.
-Nufilmuota. – pasigirdo balsas.

-Mmm...Dalmau, moki bučiuotis. – nusijuokė Candė.
-Tik nereikia čia Lialią. – nusijuokė Dalmau. – Na, kaip jūs su Agustinu laikotės?
-Kaip galim laikytis? Išsiskyrėm. – Candė apsiverkė.
Dalmau sutriko.
-Kaip taip? Neverk nu. – bandė raminti.
-Viskas per jį, o paskui per mane. – apsiramino. – paskui papasakosiu.
-Kaip žinai. – nusišypsojo ir nuėjo.
-Ei, jau jau pasakiau, paskui, ta dar nereiškia, kad dabar nenoriu. – apsiverkė. – Bet jūs vaikinai ir asilai. – išbėgo į tualetą verkdama.
Nubėgusi į tualetą ji susivokė, kad yra kvailė, tačiau vistiek nenusiramino, dar labiau įsiverkė. Netrukus į tualetą užklydo Pablas.
-O, Cande, ko verki? Kas nutiko? – rimtai susirūpino jis.
-Nežinau. – apsikabino Pablą. – Viskas pasaulis prieš mane. – visiškai įsiverkė.
-Ei, Vetrano, ramiau, saulut, neverk. – Pablas atsisėdo prie Candės, kad ji galėtų jį apsikabinti normaliai, mat ji jo kojas apsikabinus buvo.
-Dabar patogiau. – nusijuokė ji.
Apsikabinę jie prasėdėjo apie valandą. Jų apsikabinimą nutraukė įėjęs Lucianas.
-O. – nustebo. –Vetrano, tave į filmavimo aikštelę kviečia. – pasakė.
-Iki, Martinezai. – nusišypsojo.
-Iki. – nusijuokė.
Candelai išėjus ir Martinezas jau ruošėsi eiti, bet jį sustabdė Lucas.
-Klausyk, nežinau kas tarp jūsų vyksta, bet palik ją ramybėj. Ji mano. – pasakė Lucas.
-O dabar paklausyk TU. Tu manai, aš tavęs klausysiu? Ji ne tavo, ji niekieno. Ji yra laisvas žmogus. – pasakė Pablas, tačiau į jų pokalbį įsikišo Agustinas.
-Na jau ne, ji yra mano. – pasakė vaikinas.

Bet aš jau negaliu, taip lūžtu iš šio ff. Can tokia truputi nesveika. O ir tie bernai... Keturkampis toks labai juokingas.

Man atrodo, kad iš jų nei vienas nebus su Cande. Koks naujas atsiras.

Jau? O ne...

O taip
Nervina mane šita FF

Tada turėsi naują rašyt.

ne nū jie kokie gaidžiai Pablas normaliausias,sako ka laisvas žmogus ;DD O Agus ir Lucui tai "ji mano"
nūūūūū negalima taip greit šito ff užbaigt,neeeee