Jos gyvenimas

Kitaip ir būt negali

Kodėl aš dar vienos daies buvau neskaičius? Net nenutuokiu...
Tai vat... Man labai patiko. Šiaip nežinau ką pasakyt ir nėr dabar sveikatos ilgiem komentaram.;]

Ačiū, kad skaitai

Pagaliau pasivijau nors vianą FF. Viską ant smūgio perskaičiau, net akys pavargo. Bet visgi buvo verta.
Skaitydama ne vieną kartą nusijuokiau ir šiaip buvo labai prikaustančių vietelių. Taip smagiai rašai.
Visi tie Candės bachūriukai man patinka. Ir man atodo, kad Dalmau kažką chimyčina

Kažkas žadėjo įdėti,bet a tęsinio nemataaau
Aš laukiuuuu

Aš dabar tokioje padėtyje, kad prie pc negaliu būt ;DDD
Pasistengsiu šnd įdėt

Parašiau. Jau taip neįdomu. Visiškai nėra nuotaikos ką nors rašyt. Žodžiu kraupu

Po pusvalandžio Pablo mašina sustojo prie Candės namų.
-Tai aš jau eisiu. – Candė nusišypsojo.
-Aš irgi. – vaikinas nusijuokė.
-Tai gerai, einu jau. – nusijuokė. –Iki. – pakštelėjo į skruostą ir išlipo iš mašinos.
Jai beeinant Pablas sušuko:
-Iki. Saldžių. – nusijuokė.

Rytas. Candę pažadino jos mobilusis.
-Klausau. – piktai sušuko.
-Kokie mes pikti. – pasigirdo linksmas Pablo balas. –Labas ryas. – sušuko.
-Kiek valandų? – paklausė mergina.
-Kokie mes mandagūs. – nusišaipė. –Vienuolikta jau. – nusijuokė.
-Kam jau, o kam ne. Aš miego juk noriu. – skundėsi ji.
-Gana čia zyst. – vaikinas nusijuokė. – Ruoškis, po valandos atvažiuoju. – tai pasakęs padėjo ragelį.
-Ot, koks. – suniurnėjo ir pašoko iš lovos.
Po valandos ji jau laukė lauke Pablo, o jis buvo punktualus kaip niekad.
-Sėskit, panele. – nusišypsojo
-Okas, ponaiti. – mirktelėjo.
-Kaip miegojai? – pasiteiravo vaikinas…
-Prastai. – zurzėjo ji. –Miego trūkumas man. – nusijuokė.
-Tik pamanykit. – šaipėsi.
Po kažkiek laiko jiedu pasiekė kavinę. Įėję į kavinukę abu susirado nuošalesnį staliuką ir prisėdo.
-Nemėgstu nuošalių kampų. – nusijuokė Can.
-Aš irgi, bet juk nenorim, kad fanai užpultų. – vaikinas nusijuokia.
-Tai jau tikrai. – mergina atsako šypsena.
Candela pasižiūri į porelę, kuri sėdėjo už jų.
-Į ką ten žiūri? – paklausia vaikinas.
-Man atrodo matau savo draugę. – nusišypsojo. – Einu, pasisveikinsiu.
-Eik eik, tik ilgai neužtruk. – Pablas nusišypsojo.

-Sveika, Colores. – džiaugsmingai pasisveikino Can. –O. – nustebo.
-Sveika, Can. – linksmai atsakė Colo.
-O manęs nepasisveikinsi? – burbtelėjo Agustinas.
-O, o aš tavęs nepastebėjau. – bandė išsisukti Can.
-Ak, taip, aš buvau pamiršęs, kad tu pastebi tik Martinezą. – ironiškai tarė.
-Nepamiršk, dar ir Lucą pastebiu. – kandžiai tarė Candė.
-O, čia darosi karštą. – pratarė Colo.
-Tai einu aš, susiskambinsim, Colo. – nusišypsojo ir nuėjo.
-Kas tarp jūsų vyksta? – rūpestingai paklausė Colo.
-Jau nieko. Keičiam temą. – niūriai tarė Agustinas.

-Kokią ten draugė? – pasiklausė vaikinukas.
-Colo. – nusišypsojo.
-Tik ji? Man rodos mačiau ten Agustiną. – įtariai paklausė.
-Aha, ir jis ten. O čia, ką, apklausa vyksta? – bandė juokauti.
-Na ne. Kaip matau nori keisti temą. – nusišypsojo.
-O tu, aiškiaregys. – nusijuokė.
-Ak, atskleidei mano paslaptį. – nusišypsojo.
-Ką jau padarysi, kaip įvyko, taip jau. – nusijuokė.

Po valandos porelė išėjo iš kavinės ir nuvyko į filmavimus.

Toks įdomus, bei mielas tęsinys
Darrrrrrr

Citata :

-Nepamiršk, dar ir Lucą pastebiu. – kandžiai tarė Candė.

Čia tai dėjau žvengt
Man patiko, tik kad per greit perskaičiau ir dar noriu

Smagu, kad patiko
Tęsinys bus rytoj gal, jei viskas bus gerai

Tik4kim4s kad viskas bus oooooouk4j ;D

Ne,man taip nepatinka,ko niekas tęsinio nededa?

Bent vienas geras žmogus

Geras, geras

Tęsinys.

Filmavimuose sekėsi puikiai, buvo nufilmuota scenų į priekį, tad aktoriai gavo pora laisvų dienų. Pagaliau. Vargšai buvo tiesiog nusikalę.
Prie Candelos priėjo Pablas.
-Na zuiki, ką veiksim? – maloniai pasiklausė.
-Zuiki? – nusijuokė. –Kas čia per žodeliai? – paklausė
-O ką, negalima žavios merginos pavadint zuikiu? – apsimetė sutrikusiu.
-Gal ir galima, bet aš nemėgstu tokių žodelių. Banalu. – susijuokė.
-Kaip pasakysite, panele Vetrano. – rimtai atsakė.
-O, tu kreipi dėmesį į pastabas. – susijuokė.
-Kur jau čia nekreipsi. – nusijuokė vaikinukas. –Tai ką veikiam? – teiravosi.
-Na manau, eisiu namo. Aš tokia pavargus. – zurzėjo Can.
-Baik jau, varom kur į barą arba vėl pas mane. – Įtikinėjo Pablas.
-Neee... aš noriu namo. – neatsileido Can.
-Tai einam, parvešiu. – niūriai tarė vaikinas.
-Nebūk toks rimtas. – nusijuokė. – Kitą kartą kur nueisim. – nusišypsojo.
-Žinau. – atsakė vaikinas.
Po valandos Candė jau sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio ir atrašinėjo laiškus savo draugams ir fanamas. Suskambo telefonas.
-Klausau. – pasakė Can.
-Ką veiki? – pasigirdo linksmas Colo balselis.
-Nieko, ruošiuosi eit miegot. – melavo Can.
-Klausyk, ateik pas mane, pasėdėsim, nakvosi pas mane. – įtikinėjo Colo. – Jau senokai nesikalbėjom, pasiilgau. – liūdnai tarė.
-Gerai, įtikinai. –Can nusijuokė. –Pasiimu pižamą ir ateinu. – nusišypsojo.
-Aš laukiu. – džiugiai tarė Colo.

-Sveika. – nusišypsojo Colo. –Užtrukai. – nusijuokė.
-Nepyk, pižamos neradau. – Nusijuokė Agustinas.
-Nieko, užeik, greičiau. – klastingai pasakė.
-Bėgu, panelyte.
Colo pastebėjo pasirodantį šešėlį iš už namo.
-Eik į viršų, aš tuoj ateisiu. – sukomandavo Colo.
Agustinas nuėjo, o Can uždarė duris. Po akimirkos pasigirdo beldimas. Ten buvo Candė.
-O, Cande, brangioji. – nervingai nusijuokė Colo.
-Kodėl tokia keista? – pastebėjo Can.
-Nieko, nieko. Užeik. – pakvietė vidun.
Candė įėjo. Abi merginos nuėjo į virtuvę, pasidarė kakavos, pasiėmė sausainių ir jau ruošėsi lipi į viršų.
-Klausyk, lipk viršun su padėklu, aš turiu šį tą padaryti. –Colo nusijuokė.
-Oki, einu, pasiskubink. – pasakė Can.
Po akimirkos Can jau stovėjo prie Colo kambario durų. Jas atidariusi nustėro, ant lovos gulėjo Agustinas, jis taipogi buvo labai nustebęs.
-Labas. – nervingai pasakė Can. – Nežinojau, kad ir tu čia būsi. – bandė šypsotis.
-Labas. – atsakė Agustinas. –Aš taipogi. Matyt Colo sumanė mus suvest. – nusijuokė.
-Kas tau čia juokingo. –Piktai paklausė ir padėjo padėklą.
-Ne, nieko. Nebūtina būti tokiai piktai. – nusijuokė Agustinas.
-Ko tu toks linksmas? – Piktinosi toliau mergina.
-Šiaip. Jei jau tu pikta, tai ir man piktam būti? – ironiškai paklausė Agustinas.
-Galėtum. –Sumurmėjo Can. –Aš jau eisiu. – pasisuko link durų.
-Neik, išeisiu aš. – Agustinas. –Pabūkim mažais vaikais. – tyčiojosi.
-Neik, ką tu. Liekam abu čia. – nusikvatojo Can.
-Kaip nori. – atsakė Agustinas.
Nieko netarusi Candė pradėjo gerti kakavą. Ji pyko ant Colo, ji labai pyko.

Mane prajuokino visas tęsinys
Pavarė čia jie ;DD
Colo geriausiai. Agus linksmas, Can pikta
Man patyko
Daaaaar

Ten tai geeeras buvo
Juokingas tęsinys

Karksėsiu
dardardardardardardardaaaaardarrrrr

Jūs įdėjot tęsinukus, tai ir aš užsimaniau įmest XDD
ToOoks trenktas

Kambaryje vyravo tyla. Nei Candė, nei Agustinas nekalbėjo.Abu tik žiūrėjo vienas į kitą ir tiek. Pasigirdo žingsniai. Atėjo Colo.
-O. – nustebo. –Čia tvyro įtampa. – nervingai nusijuokė.
-Colo, pribridai. - piktai pasakė Can.
-Pribridai. – pakartojo linksmai Agustinas. – Candė tokia pikta, kad tau galas. – toliau juokėsi.
-Ėėė.. – nervinosi Colo. – Can, nepyk. – nusuko akis. – Einu dar kakavos. – tai pasakiusi pabėgo.
-Ot, kokia. – Candė nusijuokė.
-O, pagaliau nebe pikta. – nusišypsojo vaikinas.
-Tai ne, pikta ir nebuvau. – atsakė.
-Kur jau ne. – prieštaravo vaikinas.
-Tylėk. Aš šiandien pavargau. Visus kaulus skauda. – pasiskundė.
-Kur jau neskaudės, vien oda ir kaulai. – nusijuokė.
-Nebūtina čia šaipytis iš mano sudėjimo. – nusišypsojo.
-Nesišaipau, tik konstatuoju faktą. – pasakė Agustinas.
-Gal kakavos? – susizgribo Can.
-Aš ir laukiau, kada man pasiūlysi. – nusijuokė. – Tai gal.
Candela atsistojo ir padavė jam puodelį kakavos.
-Ačiū. – pasakė vaikinas.
-Prašom. – atsakė mergina.
-Gal taikomės? – paklausė vaikinas.
-O mes pykomės?
-Aš tai nesipykau, bet tu juk ant manęs kažko pyksti, kreivai žiūri. – vaikinas juokėsi.
-Kur jau ne. – atsakė šypsena. – Nei aš pykau, nei ką.
-A, tai kodėl mane ignoravai? – tęsė vaikinas. –Ai, koks jau skirtumas.
-Tikrai koks? – pakartojo mergina.
-Tai kaip tau su Pablu? – keitė kalbą vaikinas.
-Puikiai. – atsakė mergina.
-Draugaujat? Ta prasme, jūs pora? –sunkiai ištarė.
-Pora? – Candė nusikvatojo. –Aš ir Pablas? – juokėsi. –Na, bet ir tavo humoro jausmas. – juokėsi toliau.
-Kaip suprantu, ne. – vaikinas džiūgavo.
-Aišku, kad ne. Mudu draugai, geri draugai. – mergina šypsojosi.
-Džiugu. –tarė vaikinas. –Tuomet turiu vilties? – viltingai pažiūrėjo į Can.
-Visada. – nepagalvojusi pasakė Can.
-Mhmm. – tai išlemenęs vaikinas priėjo prie Candės ir ją pabučiavo į skruostą.
-O čia už ką? – mergina nustėro.
-Už nieką. Pagalvojau, gal į lūpas pabučiuot, bet pagalvojau, kad antausio nenoriu. – vaikinas nusijuokė, bet nuo merginos neatsitraukė.
-Mhm. – tarė Candė ir jau rimtai pabučiavo vaikiną.
-Aš tavęs nesuprantu. – po bučinio tarė vaikinas. –Sakai, tai mes tik draugai, o paskuj puoli bučiuotis. – nusijuokė.
-Tau, ką , nepatiko? – mergina žaidė.
-Klausyk, vaikinas, tai esu aš, tai aš ir turiu taip elgtis, kaip tu. – vaikinas juokėsi. –Apsikeitėm rolėmis.
-Matyt. – mergina kvatojosi.

Toks linksmas tęsinys Tikrai trenktokas
DAR
Man patyko

Tikiuos kad ne kitas metais
Lauksiu nenormalaus tęsinio